BAIMĖ PASITVIRTINO
Nuogąstavimai, kad su dr. Kazio Bobelio prasiveržimu į Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkus plyšiai tarp pagrindinių lietuviškų organizacijų ims gilėti, deja, pasitvirtino. Anksčiau jo vadovaujama Amerikos Lietuvių Taryba vedė nuolatinį karą prieš JAV Lietuvių Bendruomenę, gi dr. K. Valiūno vadovaujamas VLIK-as ir su JAV LB-ne ir su Pasaulio Lietuvių Bendruomene visada bendravo abipusio respekto ir bendrųjų lietuviškų interesų sutarimo dvasioje. 1979.IX.29 VLIK-o valdybos posėdyje Washingtone iškilo konfliktas tarp VLIK-o ir PLB: K. Bobelis, išvadinęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ryšininką Algimantą Gurecką kiaule ir jo pareiškimą pavadinęs prokomunistiniu, įsakė jam iš posėdžio išeiti “ir daugiau nebegrįžti”.
Iki šiol VLIK-o valdybos ir tarybos posėdžiuose yra įvykę gan aštrių susikirtimų ir ginčų, bet iki koliojimosi niekad nebuvo prieita. Lietuvių Fronto Bičiuliai, kaip VLIK-o sudarančioji grupė, viešai nuo tokio VLIK-o pirmininko netakto atsiribojo, tarybos vardu pareikšdami savo nepritarimą (žiūr. p. 19).
Ką PLB-nės ryšininkas Algimantas Gureckas pasakė, kas iššaukė Bobelio piktas reakcijas?
Jis savo pareiškime užakcentavo Bendruomenės norą su VLIK-u glaudžiai bendradarbiauti ir Lietuvos laisvinimo darbuose derinti veiklą, sudarant bendras komisijas, leidžiant leidinius, plečiant informaciją svetimomis kalbomis ir t.t. Tačiau jis nurodė ir į kliūtis, kurios tokį bendradarbiavimą stabdo:
1. Apgailestavo K. Bobelio veiklą, skaldant JAV Lietuvių Bendruomenę. Pasiteisindamas “noru dirbti su visais lietuviais”, Bobelis pripažįsta oficialų status vadinamiems reorgams. Tuo reikalu Gureckas pareiškė: “Kiekvienas lietuvis turi teisę dalyvauti LB-nės veikloje ar iš jos pasitraukti, turi teisę kurti savo organizacijas ar grupes LB-nės ribose ar anapus jų ir turi teisę asmeniškai ar organizuotai reikšti savo opozicijų LB-nės vadovybei. Tačiau neleistina pasisavinti Bendruomenės vardų ir savavališkai bandyti veikti jos vardu’’.
2. PLB valdybos pirmininkas Vytautas Kamantas ateityje atsisako asmeniškai tartis su VLIK-o valdybos nariais, nes įvykusiame jo susitikime su Bobeliu ir VLIK-o vicepirmininku Liūtu Griniumi turėjęs vien klausytis jų nepagrįstų puolimų. Nepajutęs iš pasikalbėjimo partnerių jokio noro rūpimus klausimus aiškintis ir ieškoti bendradarbiavimo bazių.
3. VLIK-o valdyba nemandagiai atmetė JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos Aušros Zerr raštą, kuriame ji priminė VLIK-ui vienašališkai nesudarinėti komisijų, kurios yra įkurtos bendru sutarimu. “Tokiu vienašališku kitų veiksnių nuneigimu VLIK-as Lietuvių Bendruomenei siūlomų bendradarbiavimų išverčia reikalavimu VLIK-o darbus ir veiklų tik remti. PLB-nė juos rems tiek, kiek, jos nuomone, jie tikslingi ir naudingi Lietuvos laisvės reikalui”. Gureckas priminė tačiau, kad Lietuvių Bendruomenė nėra kontroliuojama VLIK-o. "LB-nės ir VLIK-o bendradarbiavimas yra galimas tik susitarimo pagrindu”.
A. Gureckas savo pareiškimus parėmė faktais, pav. apie padengimą dalį išlaidų, padarytų Lietuvių žmogaus teisių komisijos, kuri įsteigta bendru veiksnių susitarimu. Tačiau, gen. Stasio Raštikio žodžiais, “niekas neįrodys teisybės tiems, kurie nenori jokių įrodymų” (Kovose dėl Lietuvos, 15 p.). Tie įrodymai, pasirodo, nepaveikė ir VLIK-o valdybos, kuri visais parašais (išskyrus J. Daugėlą) padarė pareiškimą, jog “VLIK-o valdybos pirmininkas ponų Gureckų paprašė posėdį apleisti dėl:
a. savo kompetencijos peržengimo,
b. visuomeniškos veiklos perkėlimo į asmeniškumų plotmę, c. pirmininko įžeidimo be pagrindo”.
Nors VLIK-o valdyboje yra du teisininkai, E. Armonienė ir dr. J. A. Stiklorius, tačiau savo pareiškime paduodamus kaltinimus valdyba neparėmė nė vienu sakiniu iš A. Gurecko pareiškimo. O kas liečia PLB ryšininko kompetencijos ribas, tai savo 1979.X. 19 raštu oficialiai pasisako PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas Vaclovas Kleiza: “A. Gureckas pareiškimų padarė su PLB valdybos pritarimu ir atstovavo jos nuomonei”.
Visame tame erzelio tirštinime dabartiniam VLIK-o pirmininkui galima duoti vieną “kreditą”: nors prie tėvystės viešai ir neprisipažįsta, tačiau “reorgus” tėviškai globoja, išvesdamas juos į viešus forumus, “Naujienų” orkestrui grojant maršus. Prisimintina dr. K. Valiūno vadovaujamo VLIK-o sukviesta veiksnių konferencija Čikagoje 1974, kurią dr. K. Bobelis ir jo globojami “reor-gai” sugriovė. Per Stuko ir Margučio radijus dr. Bobelis yra išreiškęs pozityvias ir Bendruomenės adresu taikias idėjas. Tačiau ar “noru dirbti su visais lietuviais” pretekstu į VLIKo sukviestą veiksnių konferenciją priimtų grupelę “reorganizuoto VLIK-o” atstovų, kurie būtų pareiškę, jog jo vadovaujamo VLIK-o nepripažįsta?
Ar nebūtų naudingiau pozityvius žodžius paremti pozityviais darbais ir vietoje kitus vadinus gyvulių vardais suderintoje veikloje siekti didžiojo Lietuvos išlaisvinimo tikslo?
R
