VEDAMIEJI

RUOŠKIMĖS GRĮŽTI

Tremties dienose Vokietijos Naujųjų Metų sveikinimus dažnai reikšdavome linkėjimu kitais metais susitikti Vilniuje. “Politiniai realistai” dabar iš tokių linkėjimų mėgsta pasišaipyti kaip iš realybės neapčiuopusių naivių žmonių svajonių. Tačiau žydų bendruomenės pasaulyje— vienur kylančios, kitur persekiojamos ir naikinamos — “kitais metais susitiksime Jeruzalėje” formulę naudojo veik 2000 metų. Ir tai nebuvo desperacinis savęs apgaudinėjimas, bet egzistencinis užsiangažavimas grįžti į Jeruzalę ir atkurti savo valstybę. Jie grįžo, ir valstybę atkūrė. Gaila tik, kad atkurtoji valstybė draugišku mostu nebeprisimena bolševikų kryžiuojamos Lietuvos, kurioje žydų bendruomenės per šimtmečius buvo patyrusios lietuvių svetingumą ir globą.

Ar išeivijoje lietuvių egzistencinis užsiangažavimas grįžti į Lietuvą irgi gyvas?

Pastangose už teisę grįžti atoslūgio ženklai neryškūs. Priešingai— gal džiuginantys. Juk Vitkui iš pastarųjų poros dešimtmečių vargingo planiravimo perėjus į nuosmūkio suktuką, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė su pilnu atsakomybės jausmu imasi rezistencinių uždavinių vykdymo. Centrinė informacijos tarnyba, apie kurią daugel metų kalbėta, dabar tampa tikrove. Lietuvių Bendruomenės planavimu, pasaulio lietuvių jaunimui Lietuvos išlaisvinimas tapo centrinė problema. PLJ IV-jo kongreso nutarimai nuokauto smūgiu paguldė okupanto viltis iš laisvės kovos išjungti svetur gimusią lietuvių kartą.

Okupacijos žlugimas ir Lietuvos laisvės atgavimas yra tiek pat tikras faktas, kaip ir rytdienos saulės patekėjimas. Tam faktui tapti kūnu nesutrukdys nei priešo brutalumas, nei jo pataikūnų retorika. Tuo konkrečiai tiki tremties kultūrininkai, pirmoje vietoje lietuviškos raštijos kūrėjai, rašą ne išeivijai, bet visai lietuvių tautai. Ateis diena, kada lietuvio autoriaus knyga iš užsienio keliaus į Lietuvą ne kaip kontrabandinė prekė. Tuo tiki Lietuvių Fondas, telkiąs jau antrą milijoną išlaisvintai Lietuvai. Lietuvių Fronto bičiuliai savo “Į pilnutinę demokratiją” ir “Credo” reiškia savo bekompromisinį tikėjimą Lietuvos laisve.

Tai vis konkretūs pasiruošimai iš tremties grįžti namo. Tačiau tokių faktų reikėtų daugiau.

Išlaisvintos Lietuvos valstybinės santvarkos galimų variantų reiktų bent kelių, ne vien tik frontininkų. Lietuvos sienų problemų svarstymas įklimpęs vilkinėje komisijoje. Bet vargu reiktų siekti vieno kokios nors institucijos sankcionuoto projekto. Tegu tuo klausimu studijas skelbia specialistai. Reikalui atėjus, iš jų bus paimta, kas reikalinga. ALIAS praeityje yra skelbęs konkursus pastatų projektams svetimuose kraštuose. Ar ne laikas paskelbti konkursų laisvės kovotojo paminklo ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje projektų paruošimui. Ruoštinas lietuviškų bibliotekų į išlaisvintų Lietuvą perkėlimo planas. Organizuotinos studijų serijos išlaisvintos Lietuvos industrializacijos, žemės ūkio, švietimo, teisinės santvarkos, socialinės globos, užsienio politikos, santykių su kaimynais ir kitais klausimas.

Visa tai būtų daroma ne tautai primesti savo valių, bet atiduoti duoklę į bendrų lietuviškųjų problemų sprendimų aruodų. Išeivijos pasiruošimai grįžimui būtų konkreti tikėjimo Lietuvos laisve demonstracija. Ir tai stiprintų rezistencinę tautos moralę.

PRIEŠ VASARIO 16-jų

Vienų kartą metuose švenčiame Vasario Šešioliktąją, kuri savo idealu yra, ar bent turėtų būti, mūsų valstybinės ir tautinės— kultūrinės rezistencijos prasmė ir įkvėpėja. Joks kitas faktas negali labiau džiuginti geros valios lietuvio kaip gyvosios Nepriklausomybės dvasios apsireiškimai šioje ir anoje laisvės ribų pusėje.

Praeina Vasario 16 minėjimai, ir jų atgarsiai ilgų laikų užpildo mūsų laisvosios spaudos skiltis. Iš jų matome, kad ši brangi šventė minima visose laisvųjų lietuvių bendruomenėse, mokyklose, kai kuriose organizacijose, radijų programose, spaudoje. Žinia pasiekia ir kitataučių pasaulį. Ne viešomis iškilmėmis, bet rezistenciniu gyvenimu ir darbais Vasario 16-jų mini ar abejose kalėjimų sienų pusėse esu pavergtieji lietuviai.

Kalbant apie Vasario 16-sios minėjimus, džiaugsmų kelia pozityvūs ir kūrybingi minėjimų momentai, rūpestį— nepajėgumas pakilti virš rutinos ribų, nuosmukį — sektantiški išpuoliai prieš pačių Vasario Šešioliktosios prasmę.

Nepriklausomybės dvasios gyvastingumas liktų visai nesuprastas, jei jo apsireiškimai būtų suvesti vien į Vasario 16-sios minėjimus. Priešingai, minėjimai turėtų tapti tik nuorodomis į Nepriklausomybės dvasios visuose pasaulio lietuviuose plazdenimą, pasireiškiantį per likusias 364 metų dienas.

Esame viena tauta šioje ir anoje geležinės uždangos pusėje, tačiau tik tiek, kiek tas vienumas yra paliudytas tų pačių tautinių tikslų, tos pačios kūrybos, tų pačių pastangų ir darbų. O tokių liudijimų turime gausą. Tautos rezistencinei dvasiai stiprinti ir pasauliui apie padėtį okupuotame krašte informuoti Lietuvoje leidžiama gausi pogrindžio spauda. Šioje pusėje į jų stipriais gūsiais atsiliepia tautinės kultūros ir ypač literatūros svetimomis kalbomis kūrėjai. Lietuvos Helsinkio grupei išsiformuojant, jos darbams tęsti Lietuvoje susikūrė “Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti”. Jį sudaro penki drąsūs kunigai: Alfonsas Svarinskas (pirm.), Sigitas Tamkevičius, Vincentas Vėlevičius, Juozas Zdebskis ir Jonas Kauneckis. Ar ne tą patį šventą darbą su panašiu pasiaukojimu, tik nelydimas tų pačių pavojų, mūsų pusėje dirba kun. Kazimieras Pugevičius?

Solidarumui su kovojančia tauta reikšti ir Nepriklausomybės dvasiai savoje visuomenėje ugdyti darome tris visuomeninio pobūdžio siūlymus:

a. Vasario 16-jų kalbėtojais kviečiami rašytojai, intelektualai, idealistai visuomenininkai, kurie pajėgtų stiprinti tikėjimą, kelti drąsą, kaupti visuomeninį idealizmą. Pirmasis dėmesys kreiptinas į jaunąją ir viduriniąją kartų, kuri visuomeninį, o gal ir valstybinį darbą išlaisvintoje Lietuvoje, dar dirbs ir už 30-50 metų;

b.    Jei ne varpais kaip kregždes, kiekvieną kovo 19-tą grįžtančias į San Juan Capistrano, tai žodžiais iš sakyklų visose lietuvių bažnyčiose, pagrindinėmis antraštėmis visuose lietuviškuose laikraščiuose, pranešimais visuose lietuviškų organizacijų susirinkimuose turėtų būti sutinkamas kiekvienas išėjęs “LKB Kronikos”, “Aušros” ir kitų pogrindinių leidinių numeris, o taip pat tiesioginiai laisvės kovų remia šioje pusėje leidiniai, k.t. Vardžio, Remeikio, Misiūno ir kitų svetimomis kalbomis autorių knygos.

c.    PLJ sąjunga, ieškodama konkrečių savo veiklai darbų, akis turėtų kreipti ne tik į jaunimo kongresų ruošimų, bet ir į ištvermingą informacijos apie Lietuvą visame pasaulyje skleidimų. Pradžių galėtų padaryti ateitininkiškas jaunimas platindamas “LKB Kronikų” pasaulio katalikų Bendrijoje. “Jeigu mes už juos nešauksime”, poeto Henriko Nagio žodžiais, “Aukštaitijos, Suvalkų ir Žemaičių žemės, Dzūkų ir Vilnijos laukai ir akmenys šauks”.

Malonus skaitytojau,

apsimokėk prenumeratą. Prenumeratos mokesčiu ir auka palaikai

“Į Laisvę” gyvybę.

Į LAISVĘ AUKOS 1979 METAIS

Mecenatai: 300.00 dol. — dr. A. Razma; 200.00 dol. — dr. K. Ambrozaitis, dr. P. Kisielius; 100.00 dol. — dr. A. Šležas, A. Pladys, dr. V. A. Dambrava.

Garbės prenumeratoriai:50.00 dol. — dr. J. Jurgilas, Vyt. Maželis; 35.00 dol. — Vyt. Barisas; 28.00 dol. — C. P. Baltrukonis; 25.00 dol. — JAV Vakarų apygarda, kun. V. Dabušis, prel. A. Juras, J. Urbonas, A. Balsys, A. Pocius; 20.00 dol. V. Kazlauskas, J. Ardys, P. Karalius, dr. J. Kižys, kun. A. Račkauskas.

Rėmėjai: 10.00 dol. — dr. K. Balukas; 9.00 dol. — St. Čepas; 8.00 dol. — K. Bružas, A. Grigaitis, B. Polikaitis, J. Vidmantas, S. Vilinskas; 7.00 dol. — St. Pundzevičius; 6.00 dol. — V. Milukas; M. Sodonis; 5.00 dol. — K. Gimžauskas, M. Kevalaitis, P. G. Pamataitis, St. Skripkus; 4.00 dol. — E. Milkauskas, B. Neverauskas, dr. J. Sungaila, S. A. Vaitkus, Z. Valavičius; 3.00 dol. — L. Barauskas, V. Bulota, dr. S. Čepas, kun. M. Čyvas, J. Damušis, St. Džiugas, A. Gailiušis, J. Gepneris, J. Gruzdąs, F. Ignaitis, J. Janulaitis, G. Juodikienė, V. Kamantas, I. Kazlauskas, M. Kirkilas A. Kulnys, J. Kuprionis, J. Litvinas, P. Litvinas, kun. V. Martinkus, P. Matekūnas, J. Matulaitis, J. Muraška, J. Nor-kaitis, V. Palonas, Z. Prūsas, dr. P. Rasutis, A. Reventas, S. Rudys, J. Salys, V. Sendžikas, J. Šiaučiūnas, L. Šimkus, A. Skučas, J. Veblaitis, J. Žadeikis, J. Žaliaduonis; 2.00 dol. — G. Dragūnas, S. Smalinskienė; 1:00 dol. — S. Budrytė, V. Butkis, dr. P. Grinis, Br. Juška, V. Kuzmickas, J. Pažemėnas, I. Račiūnas, E. Vaičiulis, J. Velutis, A. Viliušis, B. Znotinas.

Venecuelos lietuviai “Į Laisvę” bendradarbės ir platintojos Aleksandrso Vai-siūnienės dėka, įsigydami žurnalą, apmoka oro pašto išlaidas ir visada prideda auką. 1979 metais tuo būdu “Į Laisvę” parėmė: B. Deveikis, H. Gavorskas, dr. A. de Martinez, R. Deveikytė de Senior, P. Kriščiūnas, J. Kukanauza, dr. V. Gutauskas, E. Gutauskienė, J. Dirvelis, dr. Hermanavičius, J. Mankeliūnas, V. Mažeika, A. Šulcas, V. Moigis, G. Orentas, G. Statkuvienė, V. Tamašauskas, O. Vilimienė, dr. F. Zubras; stambesnes sumas paaukoję Bronius Deveikis, Henrikas Gavorskas, dr. Angelė de Martinez ir visokeriopa žurnalo rėmėja Aleksandra Vaisiūnienė skelbiami “Į Laisvę” garbės rėmėjais.