I-JO PUSMEČIO SUKAKTUVINIAI VARDAI

Jurgio Šlapelio, Prano Vaičaičio, Mortos Zauniūtės

GIMIMUI 100 METŲ

JURGIS ŠLAPELIS gimė 1876 balandžio 18. Iš profesijos buvo gydytojas, bet medicinos praktika nesivertė. Jam labiausiai rūpėjo lietuvių kalba, lietuviškųjų knygų katalogizavimas ir lietuvių kalbos žodyno reikalai. Šioj srity jo įnašas mūsų tautai labai reikšmingas.

PRANAS VAIČAITIS gimė 1876 vasario 10. Mirė pačioje jaunystėje, eidamas 26 amžiaus metus, bet mūsų grožinėje literatūroje įsiamžino savo poezija, kuri ypač plito liaudies sluoksniuose. Kai kurie jo eilėraščiai virto “liaudies dainomis”.

MORTA ZAUNIŪTĖ gimė 1876 kovo 22. Jos tėvas, Dovas Zaunius, buvo susipratęs prūsų lietuvis. Zauniuose svečiuodavosi ir “Lietuviais esame mes gimę” dainos autorius Jurgis Sauerveinas. Morta mokėsi ir vėliau tautinį darbą dirbo Tilžėje. Dirvo Varpo, Ūkininko, Naujienų redakcijose, labai aktyviai reiškėsi Birutės draugijoje. Labai aktyviai bendradarbiavo organizuojant lietuvių skyrių 1900 Paryžiuje pasaulinėje parodoje. Draudžiamąja lietuvių spauda aprūpindavo knygnešius ir visaip stengėsi padėti caro žandarų persekiojamiem pabėgėliam iš Lietuvos.

75 METŲ AMŽIAUS DISTANCIJĄ YRA SUKORĘ SOFIJA JASAITIENĖ IR DR. JUOZAS VĖBRA

SOFIJA JASAITIENĖ-LUKAUSKAITĖ gimusi 1901 kovo 29. Nepriklausomos Lietuvos laikais Šiauliuose gražiai pasireiškusi karitatyvi-ne veikla. Į Laisvę redaktoriui ji paliko įsimintiną įspūdį DP metais Vokietijoje. Vieną lijundros sekmadienį prireikė skubios naujų vaistų pagalbos tolimo * Švabijos užkampio lietuviui ligoniui. Buvo šauktasi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus to meto pirmininką dr. D. Jasaitį, bet jis buvo išvykęs. Sukaktuvininkė, nedelsdama patvarkė, kad sūnus Sta-nis, nepaisydamas lijundros, tučtuojau reikiamus vaistus pristatytų ligoniui.

Dr. JUOZAS VĖBRA yra gimęs 1901 balandžio 20. Buvo Vytauto Didžiojo Universiteto organinės technologijos katedros vedėjas, Tyrimų laboratorijos organizatorius ir viršininkas, 1941 metų sukilimo vienas iš organizatorių, aktyvus rezistentas ir prieš sovietinę ir prieš nacinę Lietuvos okupaciją, gyvos kūrybinės mokslinės minties chemikas.

70 METŲ AMŽIAUS SLENKSTĮ PERŽENGĖ DR. STASYS BAČKIS, STASYS BARZDUKAS, LEONARDAS DAMBRIŪNAS, MEČISLOVAS MACKEVIČIUS

Buv. Lietuvos atstovas Prancūzijoje, Lietuvos atstovybės Washing-tone dabartinis patarėjas ministras dr. Stasys Bačkis yra gimęs 1906 vasario 10. Tai vienas iš tų nedažnų diplomatinės tarnybos žmonių, kurie sugeba iš savo diplomatinio bokšto aukštybių nusileisti taip pat ir į visuomeninio darbo slėnius. Dabartinėje Lietuvos padėtyje tai ypatingai brangintina savybė.

Buv. Jungtinių Valstybių Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas, buv. Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas Stasys Barzdukas yra gimęs 1906 balandžio 23. Sovietinio siaubo išrautas iš savo darbo natūralios aplinkos ir nublokštas į tremtinio varganą būvį o vėliau į lituanistui nedėkingą išeivio gyvenimą, jis iš akių nepametė savo uždavinių savajai tautai ir savajai išeivijai. Jis nesišalino jokios pareigybės, jei tik matė, kad ji tarnauja tautos ar išeivijos labui. Savo rūpestingu atsidėjimu lietuviškiesiem reikalam, ypatingai savo uolumu išeivijos lietuvių bendruomenės organizaciją kuriant, Stasys Barzdukas yra tapęs Lietuviu, rašomu L didžiąja.

Iškilusis lietuvių kalbos puoselėtojas Leonardas Dambriūnas yra gimęs 1906 vasario 5. Dievulio apdovanotas kai kuriomis ryškiomis savo garbingojo dėdės didžios dvasios prelato Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto būdo savybėmis ir sugebėjimais, visad gyvos minties ir tvirto nusistatymo savai tiesai ginti.

Buv. Lietuvos sukiliminės laikinosios vyriausybės teisingumo ministras Mečislovas Mackevičius yra gimęs 1906 balandžio 14. Dėl savo politinių nusistatymų kalintas tautininkų režimo, sovietų okupacijos ir nacių okupacijos laikais. 1947-49 metais Vlike atstovavo Valstiečių liaudininkų sąjungai.

Į SEPTINTI DEŠIMTMETĮ ĮKOPĖ KUN. DR. MATAS ČYVAS, DARBININKO SAVAITRAŠTIS IR DRAUGO DIENRAŠTIS

Bičiulis kun. dr. Matas Čyvas yra gimęs 1916 balandžio 30. Vienas iš tų gyvosios dvasios dvasininkų, kurie nesustingsta rutinoje.

Darbininkas į savo amžiaus septintą dešimtmetį įkopė faktiškai jau 1975, nes yra gimęs 1915.IX. 19 Bostone, Mass., o nuo 1951 įsikūręs

Brooklyne, N.Y. Tik dėl tam tikrų priežasčių 60 metų amžiaus sukakties atžymėjimas buvo nukeltas į 1976.

Draugas dienraščiu virto 1916 kovo 31, nors pradėtas leisti 1909 Wilkes barre, Pa., 1912 perkeltas į Chicagą.

Abu šiedu krikščioniškosios minties laikraščiai, mūsų išeivijos ir pačios Lietuvos uždavinius vykdant, yra suvaidinę ir tebevaidina labai didžios reikšmės vaidmenį.

Draugo 60-čio proga suorganizuotą parodą atidaro gen. kons. J. Daužvardienė, greta jos marijonų provincijolas kun. J. Dambrauskas ir Draugo moderatorius kun. Pr. Garšva.

PRELATO JONO BALKŪNO KUNIGYSTĖS AUKSINIS JUBILIEJUS

Prelatas Jonas Balkūnas kunigo šventimus yra gavęs 1926 gegužės 29. Šioji sukaktis mūsų dėmesį patraukia dėl dviejų prelato Balkūno talentų. Pirmasis jo talentas įgalina jį savo kunigiškąjį pašaukimą darniai sujungti su lietuvio kunigo tautine misija išeivijoje. Antrasis jo talentas — tai Dievulio duota jam savybė nesustabarėti rutinoje, bet vis atsinaujinti, susišiandieninti. Šiuo savo talentu prelatas Balkūnas panašus popiežiui Jonui XXIII. Juodu sutampa ne tik vardu, bet ir savo dvasios sąranga. Tuo atžvilgiu prelatas Balkūnas priklauso mūsų išeivijos iškiliųjų veikėjų labai retom išimtim. Jis laužė rutinos ledus 1940, kad Amerikos lietuvių ideologinės srovės savo jėgas sutelktų bendram veikimui Lietuvai iš sovietinės okupacijos vaduoti. Tada susidarė Amerikos Lietuvių Taryba — Altas. Jis taip pat laužė Amerikos lietuvių organizacinės rutinos ledus Amerikos lietuvių tautiniam savitumui gelbėti nuo pražūties. Tam uždaviniui jis stojo vadovauti Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės Laikinajam organizaciniam komitetui — Lokui. Visus JAV lietuvius apimanti bendruomenės organizacija Amerikos lietuvių visuomenei buvo suvis nežinoma ir nepatraukli. Bet prelatas Jonas Balkūnas aiškiai matė, kad Amerikos lietuvybei ji būtina. Maža to. Prelatas Balkūnas sykiu įžvelgė, kad išeivijos tautinis gyvastingumas yra sąlygojamas pačios tautos laisvės. Todėl greta išeivijos lietuvių bendruomenės organizacijos kūrimo bei stiprinimo jis lygiai atsidėjęs sielojasi ir mūsų tautos iš sovietinės okupacijos išvadavimu. Todėl jis ne tik JAV lietuvių bendruomenės organizacijos statytojas, globėjas bei garbės pirmininkas, bet taip pat ir Lietuvos vadavimo veiksnių — Alto, Batuno, Laisvės komiteto, Pavergtųjų Europos Tautų Seimo, Tautos Fondo, Vliko — uolus talkininkas bei spalvingas įkvėpėjas.