KAD PASAULIS MUS IŠGIRSTŲ

Pagrindinis spaudos, radijo bei televizijos tikslas yra paveikti ir dominuoti žmonių galvojimą. Tos pastangos pakreipti galvojimą viena ar kita kryptimi jau pasirodo pasirinktoje sakinių struktūroje. Sakoma, kad žinios perduodamos objektyviai, bet tas objektyvumas pranyksta kiekvieno žodžio pasirinkimu. Aišku, įvykiai ir tų įvykių perdavimas yra labai svarbu, bet ne tiek patys įvykiai formuoja žmonių nusiteikimus, kiek jų perdavimo būdas.

Skaitant spaudą ir sekant radijo bei televizijos žinias, nesunku pastebėti, kad laikraščiai, televizija bei radijas skelbiamomis žiniomis siekia pravesti tam tikrą idėją ar filosofiją. Visa tai derinasi su “mass media” pagrindiniu siekiu — norima kryptimi nuteikti visuomenės nuomonę ir ją panaudoti saviems tikslams. Tai daroma labai atsargiai ir subtyliai. Diktatūriniuose kraštuose ši strategija yra daug ryškesnė ir daug lengviau pastebima, bet ir laisvame pasaulyje indoktrinavimo tikslas gan puikiai atsiekiamas.

Laisvame pasaulyje paprastai yra skleidžiama savotiška liberalizmo idėja, kuri stengiasi sužlugdyti savarankišką žmogaus protavimą, kad tuo būtu galėtų kontroliuoti mases ir jomis pasinaudoti politiniams ir ekonominiams tikslams.

Jaunimas ant pjedestalo

Pažiūrėkime, kas yra įvykę su Amerikos jaunimu. Reklamos pastatė jaunimą ant pjedestalo. Už šią strategiją buvo apsispręsta 1949 metais, kai įvairios kompanijos apskaičiavo, kad sekančiame dvidešimtmetyje jaunoji karta bus labai gausi. Tad prasidėjo judėjimas įtikinti visuomenę, kad be jaunystės ar jaunatviškos dvasios maža prasmės gyventi. Ėmė formuotis moderniosios filosofijos ir į ją atremtos reklamos šūkiai: “Think Young”, “Pepsi Generation”, “You’re not getting older, you’re getting better” etc. Visa propaganda tapo pagrįsta jaunystės svarba. Todėl kosmetikos kompanijos uždirba milijonus. Susidarė iliuzija, kad tik jaunimas yra pajėgus ko nors ypatingesnio atsiekti.

Ar tas jaunimas iš tikrųjų ko nors nuostabaus yra atsiekęs, kad būtų vertas tokio aukšto iškėlimo?

Faktas yra, kad jauni žmonės tik ruošiasi gyvenimui. Jaunimas praturtėja žiniomis ir intelektu, bet tik pasinaudodamas vyresniosios kartos atsiekimais. Bet spaudai apie tai kalbėti nepalanku, nes tai gali stipriai neigiamai atsiliepti į ekonominį gyvenimą.

Čia paduodamas vienas iš daugelio pavyzdžių, parodąs, kaip spauda - radijas - televizija sugeba įtikinti mases.

Išstudijuoti informacijos būdus ir priemones

Norint panaudoti amerikiečių spaudą saviems tikslams, reikia pažinti jos strategiją ir paieškoti galimai tikslesnių prie jos priėjimo būdų. Masės, kurias spauda stengiasi įtaigoti, paprastai domisi nepaprastais ir nesikartojančiais įvykiais. Pav.,

Simo Kudirkos tragiškas epizodas atkreipė gyvą amerikiečių domesį ir Lietuvos padėtim. Tad žinant, kokios žinios pasiekia spaudą, reikia ieškoti atitinkamų prie jos priėjimo būdų, nes įvykių ir mes turime, tik reikia mokėti juos spaudai - radijui -televizijai pristatyti.

Pirmiausia, priėmę faktą, kad Lietuvos padėtis nejaudina kitataučių masių ir kad pasaulis noriai nekreipia dėmesio į mus ir mūsų problemas, dėl to neturime nusiminti: tai dar nereiškia, kad tas dėmesys negali būti atkreiptas. Pasaulio dėmesį lengviausia yra atkreipti jėga, bet jos mes neturime. Todėl lietuvių vardui ir Lietuvos padėčiai išgarsinti tenka paieškoti kitų būdų ir priemonių. Visokeriopa savo veikla turėtume sukurti galimai aukštą tautinę reputaciją. Reikalui iškilus, ta reputacija galėtume ir praktiškai pasinaudoti. Pav., sunku patikėti, kad Simas Kudirka būtų buvęs grąžintas rusams be Valstybės departamento žinios. Bet ar tai būtų įvykę, jei tas pabėgėlis būtų buvęs žydas?

Dalinės priemonės — rezultatai skurdūs

Mūsų reikalas, neskaitant atskirų prasiveržimų, plačioms amerikiečių masėms plačiau nėra pristatytas. Mes nesame išgirsti. Ir mūsų balsas neišgirstas ne dėl to, kad lietuvių tarpe trūksta sugebėjimo, bet kad  trūksta geros strategijos. O gerai strategijai sukurti reikia pažinti masės psichologiją.

Kol kas, atrodo, pasitenkiname laiškais redakcijai ir vedamaisiais, kurie laiks nuo laiko amerikiečių laikraščiuose pasirodo. Ir kai amerikiečių laikraštis veda propagandą mūsų naudai, mes dažnai nė to nemokame išnaudoti. Pav., pasirodžius kokiame laikraštyje geresniam lietuvišku klausimu straipsniui ar vedamajam, reiktų iš laikraščio paprašyti tiek kopijų, kiek jis sutinka duoti. Tuo būdu parodomas tuo klausimu ir tuo laikraščiu susidomėjimas. Taip pat reiktų išstudijuoti būdus, kuriais kitos tautinės grupės ar pavieniai asmenys į save atkreipia viešosios opinijos dėmesį. Pav., Ralph Nader išgarsėjo tuo, kad už aukštą katastrofų skaičių pradėjo kaltinti automobilių gamybos kompanijas. Reiškia, kalti gamintojai, o ne vairuotojai.

Masė pirmiausiai kreipia dėmesį į įvykius, kurie yra labai konkretūs ir vyksta šiuo metu. Lietuviai irgi turi pasinaudoti dabartiniais įvykiais. Skelbdami Kęstučio pabėgimą iš kalėjimo, šiuo metu nebepaveiksime nė vieno žmogaus.

Ėjimas į spaudą - radiją - televiziją pirmiausiai ir sėkmingiausiai galėtų būti vykdomas jaunųjų žmonių jėgomis. Jaunimas čia augęs, išsimokslinęs, gerai mokąs anglų kalbą, tad daug jam lengviau prieiti prie “mass media” institucijų. Norint atkreipti dėmesį į lietuviškas problemas, reikia kontaktuoti įtakingus žmones. Lengviausias būdas sueiti į kontaktus yra per savo profesijos autoritetus.

Jaunimas neturėtų laukti pakvietimo

Amerikiečiai yra reklamos specialistai. Šioje srityje galima iš jų pasimokyti. Šiuo metu labai populiaru perduoti žinias (community news) radijo ir televizijos programose. Reikia tik stotims pranešti. Tuo būdu galima apie lietuviškus įvykius visuomenę veltui painformuoti. Nereiktų atsisakyti ir apmokamų reklamų. Puslapiniai skelbimai yra labai brangūs. Bet realu nupirkti vietą akivaizdinei žinutei, užmokant 150 -200 dolerių. Svarbiems įvykiams plačiau paskleisti reiktų pasitelkti (žinoma, už pinigus) specialias agentūras.

Neužilgo vyks Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Būtina jį gerai išreklamuoti tarp amerikiečių. Reiktų daug laiškų rašyti laikraščių redaktoriams, o taip pat pakliūti į įvairius “talk shows”. Taip pat įmanoma į-eiti į įvairius profesinius žurnalus. Tik reikia paieškoti ryšių su žurnalais ir jų redaktoriais. Progų yra, tik reikia jas planingai išnaudoti.

Suaugusį jaunimą tokiam darbui ruošti pervėlu. Jis turi būti ruošiamas nuo mažens. Tas darbas visą laiką turi būti vykdomas. Turi būti padėtos pastangos tą jaunimą įtraukti į dabartinius darbus ir įtikinti jį to darbo prasmingumu. Įsijungę ir pasiekę rezultatų, toliau jie patys norės tą darbą tęsti. Iš antros pusės, jaunimas neturėtų laukti pakvietimo, bet į lietuvišką darbą įsijungti savanoriškai.

Laima Nainytė - Garbonkienė