LIETUVIAI STUDENTAI NOTRE DAME UNIVERSITETE
Antrojo PLJ kongreso metu Conrad Hilton viešbutyje susitikome trys studentai iš to paties Notre Dame universiteto, kurie savo tarpe nebuvome pažįstami. Nors mokykloje kartais ir pastebėdavome vieną antrą lietuvišką pavardę, tačiau buvome įsitikinę, kad daugiau lietuvių ten nesama, išskyrus tuos, kurie lietuviškai kalbėjome. Tačiau kongrese įgyta patirtis mums parodė, kad klydome. Kongrese išgirdome ir linksmą lietuvių aptarimą: jei kur susitelkia trys lietuviai, tuoj sukuria organizaciją ir pradeda smarkiai veikti lietuvybės reikalu, bet greitai suskyla į penkias savo tarpe besipešančias partijas.
Įkuriame “Baltijos” klubą
Grįžę į universitetą ir mes įkūrėme sąjungą, “Baltijos” klubą, ir pradėjome smarkiai veikti. Suskilimui pavojų nėra, nes visi nariai esame geri draugai.
Įregistruodami klubą, turėjome universitetui pristatyti savo vadovybės ir globėjų pavardes ir išdėstyti klubo tikslus. Nurodėme, kad klubas jungs baltų kilmės studentus, palaikys jų dėmesį Baltijos kraštams, vystys kultūrinę - politinę -socialinę veiklą ir sieks atkreipti studentų ir profesorių dėmesį į dabartines Baltijos kraštų problemas. Jei kai kuriems amerikiečiams mūsų tikslai buvo sunkiai įkandami, aiškinome paprasčiau: tai yra baltiečių atsakymas į Afro-Am klubus, kurie universitetuose yra gausūs, aktyvūs ir gausiai šelpiami ir globojami.
Dažnai tas paaiškinimas būdavo labai efektyvus, nes šiuo metu niekas nenori parodyti nepalankaus nusistatymo prieš mažumas. Universiteto vadovybė perspėjo, kad kiekvienas etninis kultūrinis klubas turi būti prieinamas visiems. Mes su tuo nuoširdžiai sutikome.
Sveika bendruomenė pasireiškia pilnumoje
Vasaros metu mes, klubo nariai, svarstėme, kaip galime išlaikyti savo kultūrą laisvame pasaulyje ir kaip galime pagelbėti religinę ir teisinę priespaudą nešančiai lietuvių tautai okupuotoje Lietuvoje. Politinių mokslų studijose universitete nagrinėjome autonomijos principą, žinomą bendresne subsidijavimo prasme. Pagal jį bendruomenė nėra sveika, jei ji neapsireiškia visoje pilnumoje. Tautiškai, politiškai ir kultūriškai bendruomenė turi plazdėti gyvybe bei iniciatyva ne tik viršūnėse ir centruose, bet taip pat apačiose ir periferijose — kiekviename kampe. Kiekvienas bendruomenės sluoksnis turi turėti savo uždavinius ir juos turi gerai atlikti. Mums pasidarė aišku, kad ir “airišių” universitete esanti lietuviškoji dalis turi pajudėti ir įrodyti Amerikos lietuvių bendruomenės gyvastingumą.
Telkiame narius
Mokslo metų pradžioje mes dar nežinojome, kaip darbą pradėti ir ko siekti. Bet turėjome daug energijos ir optimizmo. Ką tik buvome praleidę penkias įdomias savaites Jaunimo kongrese, kurį kiti lietuviai kruopščiu darbu suruošė, tad jautėme ir mes pareigą ta pačia gera valia ir pasiaukojimu pajudėti ir savo užkampyje. Rezultatai turės vėliau pasirodyti.
Griebėmės į klubą telkti lietuviškos kilmės studentus. Pristatydami Lietuvos padėtį, rašėme į studentų spaudą. Lietuvių katalikų persekiojimų lyginom su žydų spaudimu; įtikinėjom, kad laisvo pasaulio dėmesys ir lietuviams galėtų padėti, kaip padėjo žydams. Kvietėme susidomėjusius tuo klausimu studentus kreiptis į “Baltijos” klubų. Atsiliepė keli lietuvių kilmės studentai. Rinkome lietuviškas pavardes iš Notre Dame - St. Marys telefono abonentų knygos. Skambinom, lankėm ir aiškinom klubo tikslus ir argumentavome jų priklausymo reikšmę. Daugumos mūsų atrastų studentų tik tėvas ar senelis buvo lietuvių kilmės, o jie patys apie Lietuvą visai nieko nebuvo girdėję. Bet visi mielai sutiko prisidėti. Metų bėgyje sutikome studentų, kurių motinos ar senelės buvo lietuvės, ir taip mūsų klubas jau apjungė 34 lietuvių kilmės studentus.
Tiesiog buvo sunku patikėti, koks susidarė talentingų žmonių sambūris: du pirmieji universiteto metraščio redaktoriai, studentų dienraščio vyr. redaktorius, humanitarinių mokslų ir griežtųjų mokslų žurnalų bendradarbiai, bendrabučio vedėjas, Clevelando ir Denverio klubų pirmininkai, aktorė, įvairių specialybių studentai, siekių aukštesnių mokslo laipsnių, studentų patarėjas ir kt. Pirmuosius susirinkimus turėjome itališkoje užkandinėje prie universiteto, kurioje užtikome įspūdingų Mindaugo paveikslų, kabantį ant sienos su užrašu: “Mindaugas, King of Lithuania”.
Universiteto profesūroje ir administracijoje irgi užtikome mūsų reikalui palankiai nusiteikusių rėmėjų: E. Kriaučiūnas (Krause) — N. D. atletikos direktorius, dr. A. Šešplaukis — rašytojas ir vertėjas, senas fizikos ir jaunas filosofijos profesoriai, dvi ponios (kurių vyrai belgai), net valytojas mus lietuviškai pasveikino.
Telkiame finansus
Metų pradžioje, kai dar teturėjome šešis narius, jau iš studentų valdžios gavome 350 dol. pašalpos. Daugiau negu prašėme. Iš Kultūrinės komisijos gavome du filmus ir padarėme pelno 150 dol. Paskaitininkui iš Akademinės komisijos gavom 200 dol., o iš International Festival komisijos tautinės šokių grupės atgabenimui — 70 dol.
Prašant klubui pinigų, visada reikėjo išaiškinti klubo tikslus. Ypatingai imponuodavo argumentas, kad pasaulio lietuviai apie tas pašalpas visame pasaulyje sužinos iš lietuviškos spaudos ir tuo bus pakeltas universiteto prestižas.
Iš klubo veiklos
Praėjusį semestrą klubas turėjo 3 susirinkimus, iškylą Čikagon į Čiurlionio ansamblio spektaklį, prof. J. Peniko pokalbį apie Baltiškųjų studijų konferencijas, lietuvišką parodėlę bibliotekos patalpose; išplatinta informacinio leidinio “Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania”, rašomi laiškai valdžios pareigūnams, straipsniai ir informacijos studentų ir vietos kitoje spaudoje ir t. t.
Antrame semestre surengta dr. Vyt. Vardžio paskaita “Liberal Dessent and Nationalism in the Soviet Union’, Vasario 16 proga — tautodailės paroda, surinkta 2500 parašų jaunimo peticijai, informacija studentų spaudoje. Tautodailės paroda buvo perkelta vėliau į St. Mary’s kolegiją ir Indianos u-tetą (South Bend).
Šiuo metu platiname lietuvių enciklopediją anglų kalba, su tautinių šokių grupe (iš Čikagos) dalyvausime tarptautiniame festivalyje, ruošime savus linksmavakarius.
Įvyksta ir neapsižiūrėjimų. Praleidome geras progas gauti lėšų atgabenti lietuvių tautinių šokių grupę į Indianos u-tų (South Bend) ir lietuvio literato pakvietimą į Notre Dame u-to literatūros festivalį.
Lietuvos laisvės frontas
Vienas projektas tęsiasi ištisus metus — tai vad. Lietuvos išlaisvinimo fronto pašto centras. Sąjūdis plečiamas ir į kitus universitetus. Jis siekia Lietuvos klausimą kelti ir aktyvinti akademinėje Amerikos visuomenėje. Studentai turi tam geras sąlygas. Lietuvių kultūrai universitetuose populiarinti siekiama su akademinių kultūros fondų parama. Per tą centrą vyksta idėjų, faktų, argumentų, gerai paruoštų straipsnių pasidalinimas su kituose u-tuose veikiančiais panašiais vienetais, iš kurių šiuo metu stipriausi — Michigano, Illinois (Champaign - Urbana) ir Toronto u-tuose.
Panašūs klubai galėtų susiorganizuoti maždaug 25 u-tuose, bet šiuo metu mūsų tikslas kuklesnis — pasiekti ir klubus suorganizuoti 12-koje mokyklų. Ryšiai mezgami. Tik lietuviai studentai, pripratę veikti lietuviškose organizacijose, neįsitraukia į universitetų bendruomenes. Ir tuo būdu lietuviškai nekalbą lietuvių kilmės studentai palieka nesupažindinti su mūsų problemomis ir jų potencialas neišnaudotas. Mūsų patirtis rodo, kad juos lietuviška problematika galima suįdominti ir kartu laimėti mūsų reikalui. Žinoma, jų entuziazmo laipsniai nevienodi, bet svarbu, kad jie su mūsų reikalu identifikuojasi ir eina kartu. Mes nesame gausūs, ir turime stengtis nė vieno savo kilmės žmogaus neprarasti.
Lietuvos išlaisvinimo frontas kovoja už religinės, politinės ir kultūrinės laisvės Lietuvos žmonėms atgavimą. Tokia Amerikoje gimusių ir užaugusių studentų veikla atkreipia dėmesį šio krašto žmonių. Jie pradeda vesti paralelę tarp Amerikos lietuvių prisirišimo prie savo kultūros ir Lietuvos lietuvių priešinimosi rusų okupacijai. Kova už religiją, laisvę ir tiesą kitus imponuoja. Tą kelią esame pasirinkę ir mes.
Gal Notre Dame universiteto šūkis “Fighting Irish” nebus greit pakeistas į “Fighting Lithuanians”, bet mes to siekiame.
Linas Sidrys
Saulius Matas
