ĮSPŪDŽIAI IŠ PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KONGRESO
Nesu senosios kartos atstovas. Atsiradau JAV-se pačioje savo vaikystėje. Taigi, esu JAV-bių mokslo institucijų auklėtinis. Jaunimo kongreso rengėjai nepramatė jokios rolės asmenims, peržengusiems 30 metų amžiaus ribų. Aš esu tų ribų peržengęs. Tiesa, buvo kviečiami per spaudų visi tame jaunimo kongrese dalyvauti. Nuvykau. Nesigailiu tai padaręs. Diskusijose ar pašnekesiuose turėjau progos pareikšti savo nuomonę. Buvo tikrai reta proga pasikalbėti su visa eile jaunųjų lietuvių iš laisvojo pasaulio visų kampų.
Gerosios kongreso pusės
Pagirtini kongreso organizatoriai už sudarymų galimybės mūsų jauniesiems iš visų laisvojo pasaulio kraštų susitikti ir pabendrauti. Tai, tur būt, ir buvo pats didžiausias šio įvykio rengėjų laimėjimas. Visos eilės kongreso atstovų kalba yra gana jau laužyta, bet jie drįso kalbėti ir savo nuomones reikšti lietuviškai. Jų žodžiuose ir pareiškimuose buvo galima įžiūrėti didelio prisirišimo prie viso to, kas lietuviška. Visi tie, kurie tik kalbėjo (nemaža dalis nė kartų nepravėrė savo burnų), reiškė norų jungtis į Lietuvos laisvinimo ir kitų lietuviškų darbų. Tiesa, visa eilė jaunimo kalbėtojų, kurie reiškė savo nuomonę, nesusigaudė lietuviškuose reikaluose. Tai nieko nuostabaus. Daugelis iš jų nei Lietuvos laisvinime nei kitame lietuviškame darbe nedalyvauja. Visad lengviau yra pareikšti kritiškų žodį vienu ar kitu klausimu, negu kad dirbti kurį nors konkretų darbų.
Kongreso negalavimai
Nemaža buvo kalbėta ir spaudoje rašyta apie jaunimo kongreso tikslų ir siekius. Atrodo, kad to įvykio organizatoriai neturėjo gero kelrodžio savo dideliam užsimojimui. O gal jiems šio įvykio suorganizavimas ir pravedimas buvo neįkandamas?
Tuo pačiu metu tame pačiame viešbutyje vyko tikrų amerikiečių suvažiavimas. To amerikiečių suvažiavimo ženklų netrūko nė viename viešbučio kampe. Tuo tarpu, nuvykus į kongresą, mūsų registracijos stalo reikėjo ieškote ieškoti. Registratoriai buvo “pasislėpę” viename viešbučio kampe. Registracijos kambaryje viešpatavo atstumiantis šaltumas: nė vienas iš ten sėdinčių nekreipė jokio dėmesio į įeinančius būsimus kongreso dalyvius. Registracijos kambario atmosfera vos neprivertė manęs palikti Čikagos ir grįžti namo.
Maniau, kad mūsų jaunieji prasivers su tuo įvykiu į amerikiečių spaudą, radiją ir televiziją. Kongreso metu skaičiau Čikagos dienraščius. Gal kur ir buvo viena ar kita eilutė apie tą įvykį, bet mano akys to neužtiko. Viešbutyje kasdien užsisukdavau radiją ir televiziją. Žiniose neteko nė kartą išgirsti nė vieno žodžio apie jaunimo kongresą. Jaunimo kongresą nustelbė tautinių šokių šventė, nes joje dalyvavo prezidento Nixono žmona. Jaunieji turėjo turėti kurią nors kitą atrakciją. Tautinių šokių šventė perėjo per viso krašto spaudą, radiją ir televiziją, nes joje dalyvavo prezidento žmona. Jaunimo kongreso rengėjai turėjo tai pramatyti. Kodėl nebuvo galima suruošti iškilmingo pokylio, pasikviečiant į jį bent keletą pačių įtakingųjų krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo vairuotojų? Tuo atveju būtų rašę apie kongresą amerikiečių laikraščiai ir kalbėję radijo ir televizijos komentatoriai.
Pašnekesiams ar diskusijoms įvadus darė (su mažomis išimtimis) pačių jaunųjų atstovai. Buvo jaučiama, kad daugelis jų su dėstomais klausimais giliau nesusipažinę nei praktiškai, nei teoretiškai. Po tokių įvadų, žinoma, nebuvo galima laukti rimtų pašnekesių ir diskusijų. Pašnekesių, diskusijų ir simpoziumų tikroji tema būdavo pamirštama, ir dalyviai klaidžiojo palaukėmis.
Kongreso rengėjai ir globėjai turėjo pramatyti, kad to suvažiavimo metu iškils laisvojo pasaulio jaunimo apsijungimo klausimas. Tam klausimui buvo skirta nemaža laiko ir dėmesio, bet nei įvykio organizatoriai, nei globėjai neturėjo jokio aiškaus pasiūlymo ar projekto. Buvo būtinybė kongreso rengėjams ir globėjams paruošti to vieneto įstatų projektą. Kongreso dalyviams būtų buvę lengva tą projektą perkratyti, jį papildyti (jei būtų reikėję) ir ten pat priimti.
Stoka kartų apjungimo dvasios
Jaunieji turi daug priekaištų vidurinės ir senesniosios kartos atstovams, kad jie išskiriu jaunimą iš lietuviškos veiklos ir neleidžią jam užimti vadovaujančių postų. Tai, žinoma, toli gražu nuo tiesos. Jaunieji savo įvykyje turėjo groti pirmaisiais smuikais, bet taip pat turėjo surasti vietos ir vidurinės bei senesniosios kartos atstovams. Tos laisvojo pasaulio lietuvių visuomenės apjungimo dvasios jaunieji nepademonstravo. Priešingai, virš 30-ties metų amžiaus lietuviai terado vietos tik klausytojų rolėms. Kitaip tariant, jaunimo kongrese vyravo taip vadinamoji “mcgovernizmo” dvasia, kaip kad Demokratų partijos suvažiavime Floridoje.
Ar to kongreso organizatoriai ir globėjai pastebėjo visus to įvykio negalavimus? Reikia manyti, kad taip. Jaunimo kongresai ar panašūs įvykiai bus organizuojami ir ateityje. Šis kongresas neturėtų būti pavyzdžiu panašiems įvykiams ateityje.
Dr. St. Vainius
