LAISVINIMO VEIKSNIUOSE
ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ
Neveikia vienybės vardan
“Vienybės bet kuria kaina” šalininkai atkakliai tebesiūlo lietuvių visuomenei ir spaudai mūsų veiksnių veikla nesidomėti, nereikšti savo nuomonės (ypač, saugok Dieve, kritiškos), ir vienybę padaryti aukščiausiu mūsų visuomeninės veiklos idealu. Visas domėjimasis turįs reikštis piniginės atidarymu, kilnius tikslus turinčių minėjimų lankymu ir pagarbos dažnai nieką neatstovaujantiems vadams reiškimu.
“Į Laisvę” žurnalas tuo klausimu savo vedamajame (žiūr. Nr. 47-48) pareiškė skirtingą nuomonę:
“Visuomenė turi teisę ir pareigą reikalauti iš veiksnių veiklos planų, pačios veiklos ir darbų ataskaitos. Tik politiškai apatiška, kultūriškai nesubrendusi ir idėjiškai nusigyvenusi visuomenė nesidomi darbais tų, kuriems vadovybė patikėta demokratiško proceso keliu ar kurie savanoriškai pasišovę stovėti tos visuomenės priekyje ir jai atstovauti”.
Ant neveikios laurų
Turėdami tokius kilnius ir geraširdžius užtarėjus, kai kurie didžiai atsakomybei įsipareigoję vadai ramiai ilsisi ant neveikios laurų, nes žino, kad bet kokia vieša kritika tuoj susilauks pasmerkimo pagarbaus principo — vienybės vardan. Gi kiekvienas kritikas be mažiausių ceremonijų bus priskirtas į vienybės ardytojų ir lietuviško darbo griovėjų kategoriją.
Jaukiausiai tokioje užuovėjoje jaučiasi Amerikos Lietuvių Taryba. Ši teoretiškai vyriausioji Amerikos lietuvių politinė vadovybė nei savo veiklai tikslų nebesuranda, nei visuomenei idėjų nebepasiūlo. Ir nebesistengia. Nuo Amerikos Lietuvių Kongreso Detroite 1969 m. rugpiūčio mėnesio gale metų laikotarpyje Amerikos Lietuvių Taryba pasigarseno genocido paroda Čikagoje 1970 m. birželio mėnesį ir atsilankymu (kartu su latvių ir estų atstovais) Valstybės departamente liepos 20. Gaila, kad genocido paroda nesusilaukė platesnio amerikiečių spaudos dėmesio, nors į ją investuota keliolika tūkstančių dolerių. Gi vizitui Valstybės departamente buvo visai nepasiruošta, net joks memorandumas neįteiktas; pasikalbėjimo metu keltieji klausimai blankūs, išskyrus prašymą pravesti Užsienio paramos įstatymo papildymą, pagal kurį finansinės paramos susilauktų baltų tautiniai komitetai. Tačiau ir tas žodžiu pateiktas prašymas, neparemtas jokia kita akcija, jokių pozityvių išdavų atnešti negali.
Amerikos baltų komitetas Valstybės departamentą vizitavo liepos mėnesį, gi JAV Kongresas prieš mėnesį buvo paminėjęs “birželio įvykius”. Apibendrinant tą paminėjimą, būtų galima pasakyti, kad jis praėjo reikalavimo Baltijos valstybių klausimą iškelti Jungtinėse Tautose ženkle. Baltų komitetas Valstybės departamente šią JAV Kongreso valią suignoravo, pademonstruodamas ne tik politinį mėgėjiškumą, bet ir mėgėjišką politikavimą. Kuo mūsų padėtis tarptautinėje politikoje sunkės, tuo H. Con. Res. 416 taps stipresne atsparos baze mūsų laisvės kovai. Amerikos lietuvių politinėje vadovybėje turi atsistoti žmonės, kuriems ta nekomplikuota tiesa nesunkiai būtų suprantama. Iš dabartinės Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybės to tikėtis negalima.
(Genocido paroda įvertinta praėjusiame “Į Laisvę” numeryje dr. A. R. Misiaus straipsniu “ALT-bos suruošta genocido paroda” — Red.).
Žymiai geriau VLIK-e
Nepalyginamai geresnė padėtis Vyriausiame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete, kuris turi pajėgų, energingą ir veiklų pirmininką. Per nederliaus metus Amerikos Lietuvių Taryboje Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas gali pasigirti tam tikru derliumi. Ypatingai gerai buvo suredaguota telegrama senatoriui John J. Sparkmanui, vadovavusiam amerikiečių delegacijai Tarpparlamentarinėje konferencijoje Monake, Europoje. Geras ir tinkamu laiku pasiųstas diplomatijos tarnybos šefo min. St. Lozoraičio ir VLIK-o pirm. dr. K. Valiūno bendras laiškas prez. R. Ni-xonui. Taikliai reaguota į Švedijos min. pirmininko Alof Palme vizitą Amerikoje.
VLIK-o pastangomis ruošiamas veikalas apie genocidą Lietuvoje ir įvairiomis kalbomis medžiaga apie Ribbentroppo - Molotovo paktą.
VLIK-o pirmininko pastangomis atstatytos lietuviškos radijo programos Madride ir išgautos naujos Maniloje. Tačiau svarstant informacijos į pavergtą Lietuvą klausimą, tektų šią visą problemą ekspertiškai persvarstyti. Ar kartais nepersistengiama griebti viską, kas tik įmanoma, nepatikrinant konkrečios laimėjimo naudos. Juk šiuo metu jau nesunku patikrinti, kokiu poveikiu lietuviškos radijo programos pasiekia lietuvius Lietuvoje ir Sibire, (šiame “Į Laisvę” numeryje tuos klausimus svarsto K. Petkus straipsnyje “Lietuviško radijo problemos”. — Red.).
Perorganizuoti informaciją
Tačiau silpniausia Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vieta ikišiolinėje praktiškoje veikloje buvo informacija svetimiesiems, bent anglų kalba. Dabartiniai “Eltos” biuleteniai anglų kalba savęs nepateisina. Su jais bent amerikiečių viešosios opinijos pasiekti negalima ir nepasiekiama. Vietoje organizavęs kokius tai jaunimo seminarus (tai turėtų atlikti Lietuvių Bendruomenė ar Amerikos Lietuvių Taryba), Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas turėtų sukviesti informacijos specialistų (dalyvaujant porai amerikiečių ekspertų) pasitarimą ir lietuvišką informaciją bent anglų kalba pastatyti visai ant naujų pagrindų. Jei investuojami pinigai, tai jie turi atnešti bent šiokią tokią naudą.
Kaip ir genocido parodos organizatoriai, “Eltos” redaktoriai šalia mėgėjiškumo informacijoje rodo aktyvų ignoravimą JAV Kongreso valios. Eidami iki kraštutinumo ribos, “Eltos” biuletenio rugpiūčio mėn. numeryje (Nr. 8-144) redaktoriai nutylėjimais suklastojo “birželio įvykių” JAV Kongrese minėjimo dvasią: citatose visiškai išskriningavo Kongreso narių pareiškimų vietas, kur buvo reikalaujama Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bylą iškelti Jungtinėse Tautose. H. Con. Res. 416 pravesta daugiausia tų žmonių parama, į kuriuos šiandien VLIK-as kreipiasi, prašydamas aukų sau.
Nepaisant “Eltos” redaktorių trumparegiškumo, Tautos Fondo piniginį vajų visi sąmoningi lietuviai turėtų paremti. Tačiau kiekvieno sąmoningo aukotojo pareiga būtų VLIK-ui priminti, kad delsimas rimtai reformuotis ir Vyriausią Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą nuves į Amerikos Lietuvių Tarybos nebepagydomą išsisėmimą.
Fab. Žirgulis
