VEDAMIEJI

TĘSTINAS LB INFORMACIJOS KOMISIJOS PRADĖTAS DARBAS

JAV-bių LB centro valdyba, vadovaujama Broniaus Nainio, baigė savo kadenciją. Turime JAV-bių LB naują tarybą, kuri jau sudarė savo vyriausius organus: centro valdybą ir tarybos prezidiumą.

Broniaus Nainio vadovaujama LB centro valdyba buvo ir judri, ir darbšti, ir sumani, ir nestokojanti naujų minčių ir planų, ir pajėgi tuos planus įgyvendinti bei realizuoti. Tos centro valdybos vienas iš drąsiausių ir tiksliausių žingsnių buvo informacijos komisijos suformavimas ir jos darbų finansavimas. Veikusi informacijos komisija užvertė savo knygos lapus kartu su Broniaus Nainio vadovauta JAV-bių LB centro valdyba.

Mūsų veiksniai (VLIK-as ir ALT-ba) turėtų, būti pagrindiniai informacijos centrai. Nė vienas iš jų iki šiol nėra rimčiau pajudėjęs svetimųjų, informavimo lietuvių ir Lietuvos bylos reikalu. To darbo ėmėsi JAV-bių LB centro valdybos suformuota informacijos komisija.

JAV-bių, LB informacijos komisija padarė tikrai gerą pradžią. Mūsų veiksniai balsiai kalbėjo apie aukas Lietuvos vadavimo darbui, o LB informacijos komisija dirbo. 1970 metų pirmųjų šešerių mėnesių laikotarpyje Lietuvos bylos reikalas nuskambėjo amerikiečių spaudos puslapiuose ir amerikiečių radijo ir televizijos programose žymiai garsiau, negu kad bet kada praeityje. Lietuvos bylos reikalas buvo pajudintas tinkama linkme ir JAV-bių Kongrese. Apie visus JAV-bių LB informacijos komisijos atliktus darbus ir atsiektus laimėjimus išsamiai informavo ir pasisakė objektyvioji lietuvių spauda.

JAV-bių LB naujoji centro valdyba turėtų tą darbą tęsti. Būtų mirtina tautinė nuodėmė palikti svetimųjų informavimą Lietuvos bylos reikalu “Dievo valiai”, kaip kad buvo beveik visą laiką iki 1970 metų pradžios. Šis svarbus darbas plėstinas ir remtinas žymiai didesniais finansiniais resursais. Kitų, kraštų LB vadovybės turėtų pasekti JAV-bių LB Broniaus Nainio vadovautos centro

valdybos pavyzdžiu, suformuodamos panašias informacijos komisijas savo kraštuose.

Lietuvos bylos kėlimas, tinkamas jos gynimas, kovai dėl Lietuvos laisvės draugų ieškojimas svetimųjų tarpe ir svetimųjų pilnas ir tinkamas informavimas Lietuvos bylos reikalu turėjo, turi ir turėtų būti pati pagrindinė mūsų išeivijos misijos dalis.

REMTINAS JAUNIMO ŽYGIS

“Laisvės kovos metai baigiasi, tik nesibaigia valia kovoti ir tikėti, kad mūsų visų pastangomis kils laisvam gyvenimui amžinoji Lietuva”— Laisvės kovų metų pabaigoje paskelbta deklaracija 1970 metų pradžioje įgavo konkretesnį pavidalą:

“Mes ateinam su pilnutinės Kristaus laisvės ilgesiu, su giliu tikėjimu į laisvą tautos ateitį, su konkrečiais darbais”.

Tuos žodžius paskelbė ne politinė partija, ne kuris nors laisvinimo veiksnys, bet ne kartą bartas, peiktas ir patriotizmo stoka apkaltintas lietuviškas jaunimas. Ateitininkai, neolituanai, skautai, vyčiai ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės jaunimo akcija, susibūrę “už tikėjimo laisvę” sąjūdyje, savanoriškai pasisiūlė užimti vieną laisvės kovos barą ir jame kovoti. Savo pasiūlymu jie atėjo lietuviškos išeivijos ne generacijų plyšiais aižyti, bet integruoti pagrindinių gyvosios lietuvybės tikslų vienybėn. Jie atėjo ne su išdidžiomis “jūspasekote ir nebejaučiate laiko pulso” pretenzijomis, bet su vyresniųjų autoriteto pripažinimu, tačiau teisėtai laukdami pripažinimo ir sau. Jie savo planus pateikė vyresniųjų aprobacijai, taktiškai pasiūlydami papildyti jais gal neaptartą, bet pagrindinai visų suprastą kovos už Lietuvos laisvę koncepciją.

Ne tik mandagiu pritarimu, bet ir konkrečiais įnašais reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jaunųjų lietuvių. intelektualų potencialas pilnai galėtų atsiskleisti. Tegu jaunieji išbando savo jėgas ir užsigrūdina kovos lauke riterių, bet ne ginklanešių rolėje. Laimėjimai sužadins entuziazmą, pasitaikę nepasisekimai subrandins dvasią. Čia subręs busimieji laisvės vyriausi vadai ir kovos strategai.

“Lietuvi, kuris naudojiesi Vakarų demokratijos laisvėmis, kuris gyvai jauti mūsų tautos tragediją, kuris lauki iš jaunimo iniciatyvos ir darbų, ATSILIEPK!”