SOVIETŲ SĄJUNGA PILNA BAIMĖS
PAVERGTOJE LIETUVOJE
Praėjusių keliolikos mėnesių laikotarpyje papildomai surinkta naujų duomenų apie pavergtos Lietuvos gyvenimą ir žmonių nuotaikas, žinios rinktos visais galimais būdais ir priemonėmis ir jų autentiškumas tikrintas, jei tik buvo galima, bent iš kelių šaltinių.
Rusinimas
Lietuvių mokyklose mokoma rusų kalbos, rusų mokyklose dėstoma lietuvių kalba. Skirtumas rezultatuose: lietuviai rusų kalbos išmokomi, rusai lietuvių — ne. Žydai savo vaikus leidžia tik į rusų mokyklas ir visais kitais atžvilgiais pataikauja rusams. Lietuvių atžvilgiu žydai arogantiški, kaip Stalino laikais. Todėl žmonės žydų labiau nemėgsta už rusus.
Labiausia surusinti miestai — Vilnius ir Klaipėda. Čia ne visose viešosiose įstaigose galima lietuviškai susikalbėti. Vidaus reikalų susirašinėjimui įstaigose vartojama lygia teise abi kalbos. Į lietuviškai parašytą laišką ar raštą atsakymas dažnai ateina rusų kalba arba priešingai. Tikra kalbų mišrainė. Susirašinėjimas su Maskva vyksta vien tik rusų kalba. Komunistų partijos pavergtoje Lietuvoje oficiali kalba yra rusų kalba. Lietuviškai kalbama tik provincijos kolchozų ir miestelių partijos susirinkimuose.
Rudeniop fabrikuose, įmonėse ir kolchozuose prasideda intensyvus spaudos platinimas. Komunistų Partijos centro komitetas įpareigoja įmonių, įstaigų ir kolchozų vadovybes šalia komunistiškos spaudos lietuvių kalba išplatinti bent 30 proc. spaudos rusų kalba, žmonės prievartaujami. Dažnai sumoka už laikraštį pinigus, bet imti atsisako.
Vilniuje 1969 metais prieš gegužės 1 šventę ir prieš Spalio revoliucijos sukakties minėjimą keliose vietose iš ryto pasirodė užrašai: “Rusai, lauk iš Lietuvos!”, “Lietuva lietuviams”, “Mes su Čekoslovakija” ir kt.
Nakties metu nuo pastatų nukabinamos komunistinės vėliavos. Nors ir labai retai, bet vis dar pasitaiko, kad iškeliama ir lietuviška trispalvė.
Rusų pūtimasis ir gyrimasis “Tarybų šalies” laimėjimais labiausia erzina žmones. Tai pats stipriausias akstinas prieš nutautėjimą.
Bendravimas su užsienio lietuviais
Žmonės su užsienio lietuviais bendrauti labai nori. Patys nori į užsienius išvykti ir laukia atvažiuojančių svečių. Aiškiai žino, kad lietuvių bendravimą varžo okupantas. Tie, kurie įtraukti į “kultūrinio bendradarbiavimo” planą, labai gerai žino, kad visą tą bendradarbiavimą tiesiogiai kontroliuoja Maskva.
Lietuvoje gan plačiai žinoma, kad 1969 metų pradžioje į Ameriką išsiųstosios “kultūrininkų ekskursijos" dalyviai buvo partijos parinkti ir rūpestingai kelionei paruošti. Visiems buvo apmokėta kelionės išlaidos. Pagrindinis ekskursijos tikslas — jaunesniuosius Amerikos lietuvius atjungti nuo vyresniosios kartos ir “kvailo užsispyrimo kovoti prieš Tarybų Lietuvą”.
Apie krepšininkų atvykimą į Vilnių nedaug kas žinojo, net ir Vilniuje. Kitur sužinojo tik iš spaudos, po įvykio. Atvykimu džiaugėsi. Neteko girdėti, kad kas nors Lietuvoje būtų galvojęs apie politines pasekmes. Tačiau jei bendravimas vestų prie Lietuvos okupacijos pripažinimo, Lietuvos žmonės norėtų, kad užsienio lietuviai bendravimą atmestų.
1969 metu vasarą, su specialiais uždaviniais iš Lietuvos į Ameriką daugiausia buvo siunčiamos moterys.
Baltijos pajūris
Raudonoji Rusijos ponija labai mėgsta Baltijos pajūrio kurortus Lietuvoje ir Latvijoje. Bet daugiausia jų suplūsta į Palangą. Vasarą Palangoje iki 90 proc. kalba rusiškai. Į rusų kolonistais apgyvendintus Rytprūsių pajūrius rusai atostogauti nesiveržia. Sako, kad nešvarūs.
Tilžė atstatyta, Karaliaučiuje daug išlikę karo meto griuvėsių. Vokiečių beveik nėra. Lietuvių labai maža. Rusai kolonistai girtuokliai, žemės ūkis skurdus.
Nuo Klaipėdos į pietus Baltijos pajūrio ruože įkurtos didelės karo bazės. Čia nuolat vyksta didelis rusų kariuomenės judėjimas.
Amerikos Balsas
Amerikos Balso programų klausomasi, nors nemaža ir kritikuojama. Džiaugiamasi kultūriniais užsienio lietuvių laimėjimais. Apie meno parodas, didesnius koncertus ir kai kurių knygų pasirodymą taip pat praneša ir sovietiška spauda.
Lietuvoje nežinoma, kad kas būtų daroma Lietuvos laisvės reikalu politinėje srityje. Tik iš “Gimtojo Krašto” sužino, kad Amerikoje veikia kažkokie “vaduotojai”. Tai sukelia jiems smalsumo.
Vietnamo karas
Lietuviai Lietuvoje įsitikinę, kad amerikiečiai karo Vietname rimtai nesistengią užbaigti, žmonės mano, kad Vietname amerikiečiai tik bando naujus karo ginklus. Niekas netiki komunistų gyrimuisi raudonųjų laimėjimais. Juokaujama, kad pagal oficialius spaudos ir radijo pranešimus, ne tik Vietnamas, bet ir visa Pietų Azija seniai komunistų turėjo būti okupuota.
Apie tikrą padėtį Vietname stengiamasi sužinoti iš užsienio radijo pranešimų ir Amerikos Balso.
Čekoslovakija
Žmonės labai norėjo, kad Čekoslovakija išsilaisvintų, nors tuo rimtai ir netikėjo. Manė, kad rusai išsilaisvinimo pastangas sutramdys ginklu. Niekas negalvojo, kad Vakarai Čekoslovakijos išsilaisvinimą paremtų ginklu.
Čekoslovakijai okupuoti buvo paimta daug atsargos karių ir iš Lietuvos, Mobilizacija nebuvo skelbta. Pašaukimas įvykdytas staiga. Kai kurie kariai, ypač karininkai, paimti tiesiog iš darboviečių. Manoma, kad karstuose iš Čekoslovakijos į Lietuvą grįžo bent keliolika lietuvių.
Lietuvoj manoma, kad lietuviai vyrai masiškai buvo pašaukti atsargumo dėliai — sumažinti lietuvių karinį potencialą.
1969 metų rudens įvykiai
1969 m. rugpiūčio gale ir rugsėjo pradžioje lietuviai atsargos įtariai vėl masiškai imami į kariuomenę. Šiuo kartu dar didesniais kiekiais negu prieš Čekoslovakijos okupaciją praėjusiais metais. Atsargos karininkai ir įvairūs specialistai mobilizuojami iki 40 metų amžiaus. žinoma, kad skubiai siunčiami prie Kinijos pasienio ir į Čekoslovakiją. Žmonės pradėjo galvoti apie galimą karą.
Tuo pačiu metu, kai pradėta šaukti atsargos karius, pradėta taip pat ypatingai sekti Vilniuje besilanką užsienio lietuviai. Slaptoji policija registravo ir apklausinėjo visus žmones, su kuriais užsienio lietuviai buvo susitikę. Taip pat pradėta labai griežta kontrolė atvykstančių iš užsienio ir iš Rusijos išvykstančių turistų. Rusija pilna baimės.
Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas
• Ar Tavo pažįstamieji prenumeruoja “Į LAISVĘ” žurnalą?
• Jei ne, paragink juos “į LAISVĘ” žurnalą užsisakyti!
