JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV LB V-tosios Tarybos trečioji sesija įvyko 1969 metų balandžio mėnesio 19-20 dienomis Chicagoje (Jaunimo centre). Iš 53 turėjusių teisę dalyvauti atvyko 46 atstovai — rinktieji tarybos nariai, centro valdybos nariai ir apygardų pirmininkai.

JAV LB CENTRO VALDYBA — JAV LB Centro valdyba, sumaniai, pajėgiai ir dinamiškai vadovaujanti JAV-bių lietuviams. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn, pirmoje eilėje): J. Kavaliūnas, D. Tallat-Kelpšaitė, pirm. Br. Nainys, kun. J. Borevičius, S.J. ir V. Adamkus; antroje eilėje — P. Žumbakis, K. Dočkus, A. šantaras, S. Džiugas, K. Barzdukas ir P. Petrušaitis. Nuotraukoje trūksta A. Kairio.

Laiko nebranginimas

Didesnė sesijos dalyvių dalis norėjo skirti kiek galima daugiau laiko LB ateities darbų bei žygių aptarimui, jų išdiskutavimui, išvadų padarymui ir planų priėmimui. Toli gražu taip reikalai nesiklostė. Praėjusios sesijos protokolo skaitymas (jis užtruko arti valandos laiko), jo “patikslinimai”, be saiko ir be krašto pranešimai “suėdė” beveik visą sesijos pirmą dieną.

Pranešimų reikia, bet ne tiek, kiek jų toje sesijoje buvo. Be abejo, visi laukė centro valdybos pirmininko ir kasininko pranešimų. Jie buvo kruopščiai paruošti ir kondensuoti. Kitų pranešimai turėjo būti gerokai apkarpyti, o III tautinių šokių šventės komiteto pirmininko “pranešimas” turėjo būti iš viso praleistas. Apie tą įvykį buvo pakankamai spaudoje rašyta, ir atskiro papildymo nė nebereikėjo. Antra, tai nebuvo joks pranešimas, o tik be saiko pasigyrimas ir komiteto “kėlimas į padanges”.

Sesijas šaukia ir jas praveda Tarybos prezidiumas. Iš jo lauktina ir daugiau planingumo ir kietesnės rankos. Kietesnės rankos ir sumanumo nestokojo kun. V. Dabušis, kun. J. Jutkevičius ir A. Barzdukas, gi J. Kapočius ir dr. P. Vileišis buvo kartkartėmis visai pasimetę.

Septyni pučininkai

Trečiosios tautinių šokių šventės komitetas, kuriam vadovavo dr. L. Kriaučeliūnas, ruošdamas tą įvykį, visai nesiskaitė su JAV LB centro valdyba, gi vėliau — visais galimais būdais delsė perduoti jai gautą pelną. Pelno buvo gauta apie 13,000 dolerių. Tą komitetą sudarė JAV LB centro valdyba ir turėjo iš jos priimti visus pageidavimus bei direktyvas. Tačiau šiai šventei ruošti komitetas atsisakė kooperuoti su centro valdyba, siuntė jai “ultimatumus”, grąžino centro valdybos siunčiamus laiškus ir neleido centro valdybos atstovui nė vieno žodžio tarti pačioje šventėje. Trečioje sesijoje to komiteto buv. pirm. dr. L. Kriaučeliūnas bandė savo veiksmus pateisinti. Dauguma sesijos dalyvių su jo išvedžiojimais nesutiko, dr. L. Kriaučeliūnas spaudimo nebeatlaikė ir sesijos antros dienos rytą išrašė čekį ir jį įteikė J. Kapočiui, Tarybos prezidiumo pirmininkui. Tas čekis vėliau buvo perduotas centro valdybai. Tuo momentu, kai dr. L. Kriaučeliūnas įteikė čekį J. Kapočiui, vienas iš sesijos dalyvių replikavo: “Daktare, kodėl to nepadarei vakar rytą. Būtumėm sutaupę pusę dienos svarbesniems reikalams”.

Sesiją dar labiau išjudino septynių LB Tarybos narių (dr. S. Biežio, T. Blinstrubo, dr. K. Bobelio, J. Jasaičio, V. Kasniūno, dr. L. Kriaučeliūno ir kan. V. Zakarausko) nepasitikėjimo pareiškimas JAV LB centro valdybai. Anot tų septynių pučininkų, centro valdyba padariusi didelį nusikaltimą, išleisdama 1969 metų sausio mėnesio 26 dieną bendraraštį, leidžiantį Vasario 16-sios minėjimų aukotojui “savo auką skirti pagal jo paties pasirinktą tikslą atitinkamai institucijai (pvz. Lietuvių Bendruomenei, Altai, Tautos Fondui ar dar kitaip)”. Tuo reikalu kalbėjo beveik visi sesijos dalyviai ir centro valdybai padarytą apkaltinimą atmetė 24 balsais prieš 3. Patys pučininkai ir penki jų pasekėjai nebalsavo (nebalsavo iš viso 12). Diskusijos tuo reikalu buvo ir audringos ir karštos. Tuo metu sesijai pirmininkavo Tarybos prezidiumo vicepirmininkas kun. V. Dabušis ir jam talkino prezidiumo sekretorius A. Barzdukas. Jie abu išlaikė “šaltą kraują” ir pravedė tą sesijos dalį sumaniai, teisingai ir tvarkingai. Trukdymų ir išsišokimų iš pučininkų tarpo buvo daug, keistų ir prasilenkiančių su pagrindiniais demokratinių organizacijų principais: ne vienas iš pučininkų bandė sesijai “pirmininkauti”, šūkavo ir rėkavo, bandė neleisti ir neleido vienam ar kitam dalyviui atiduoti savo balsavimo kortelę balsavimus pravedusiai komisijai (pvz. dr. L. Kriaučeliūnas išplėšė iš rankos kortelę dr. S. Biežiui).

Kodėl ir kaip tas pučas atsirado bei išsivystė? Mat, J. Jasaitis ir dr. L. Kriaučeliūnas buvo pasišovę “nuversti Broniaus Nainio valdžią”. Iki šiol J. Jasaitis vis dar negali atleisti Broniui Nainiui už patirtą pralaimėjimą pirmoje sesijoje. Kaip visi prisimename, J. Jasaitis, tuometinis centro valdybos pirmininkas, kandidatavo trečiai kadencijai ir pralaimėjo. Dr. L. Kriaučeliūnas buvo vienas iš didžiųjų J. Jasaičio kandidatūros rėmėjų. Juos abu vienas iš sesijos dalyvių pavadino “poor losers”. Tai labai vykęs tų poros asmenų charakterizavimas. Tiems dviems “poor losers” pavyko vienu ar kitu būdu pritraukti dar penketą Tarybos narių, J. Jasaičio kandidatūros buv. rėmėjų. Tas penketukas — tai artimi J. Jasaičio ir dr. L. Kriaučeliūno bičiuliai. Penketuko politinė priklausomybė: 3 tautininkai (dr. S. Biežis, T. Blinstrubas ir V. Kasniūnas), 1 frontininkas (dr. K. Bobelis) ir 1 krikščionis demokratas (kan. V. Zakarauskas). Patys pučo vadai: J. Jasaitis — buvęs frontininkas, šiuo metu artimas tautininkams ir “Laisvosios Lietuvos” žmonėms; dr. L. Kriaučeliūnas — tautininkas.

Pajėgi centro valdyba

Centro valdyba neprarado “šalto proto” per visą sesijos laiką. Visų narių pranešimai buvo išsamūs, kruopščiai paruošti, duodą puikų veiklos vaizdą ir žvelgią ateitin. Centro valdybos narių politinė priklausomybė yra labai įvairi. Buvo galima pasigėrėti jos vieningumu bei sutarimu. Jos narių tarpe nebuvo galima pastebėti nė mažiausios trinties. Už tai tikrai reikia pagirti dabartinį centro valdybos pirmininką Bronių Nainį, mokantį surasti bendrą kalbą su visais kitais valdybos nariais ir išvystyti pozityvią ir našią veiklą.

Kiti sesijos trūkumai

Sesijos dalyviai suvažiuoja iš viso krašto ir apsistoja viename ar kitame viešbutyje. Kodėl sesijų posėdžiai nelaikytini viešbučiuose? Tuo atveju būtų lengviau išnešti Lietuvos bylos reikalą į amerikiečių tarpą; posėdžiams būtų puikesnė aplinka; mažiau būtų vargo sesijų dalyviams; geresnė ir puošnesnė aplinka gal apramintų ir įvestų į tinkamas vėžes tuos, kurie pripratę šūkauti ir rėkauti parapijų salėse.

Chicagos sesijose pasirodė visa eilė žymių ir nusipelniusių mūsų darbuotojų: dr. P. Daužvardis, kun. dr. L. Andriekus, O.F.M., kun. P. Garšva, M.I.C., kun. dr. J. Prunskis, gen. K. Musteikis ir kit. Pirmininkaujantieji “atpažino” tik dr. P. Daužvardį, visi kiti liko nepastebėti. Tai didelis liaudiškumo pažymys. Ateities sesijos turėtų to išvengti.

Sesijos gerosios pusės

Beveik visą sesijos laiką užėmė “septynių pučo” reikalas ir “Kriaučeliūno afera”. Benarpliojant tuos du klausimus, buvo iškelta visa eilė puikių sugestijų, pasiūlymų bei rekomendacijų Tarybos prezidiumui ir centro valdybai. Buvo akcentuota, kad ateities sesijos skirtų visą savo dėmesį žvilgsniui ateitin — ateities veiklos darbų ir žygių aptarimui ir planų priėmimui. Centro valdyba buvo raginte raginama imtis iniciatyvos informacijos svetimiesiems centro suorganizavimui ir jo įpilietinimui. Eilė kalbėtojų padrąsino centro valdybą nebijoti politinės veiklos — Lietuvos vadavimo darbo; ši institucija buvo taip pat raginama suformuoti pajėgią ir veiklią politinę komisiją. Eilė kalbėtojų nusiskundė veiksnių neveiksmingumu ir ragino centro valdybą imtis iniciatyvos ir eiti į tas sritis, kuriose veiksniai nieko nedaro ar nepajėgia daryti. Lituanistinės mokyklos, jų vadovybės ir mokytojai sulaukė kartesnių žodžių. Mokytojai buvo raginami įskiepyti jaunime daugiau lietuviškos dvasios, prisirišimo prie lietuviškos veiklos ir sielojimosi gyvybiniais tautos reikalais.

Sesijoje dalyvavo PLB valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas. Jis tarė savo tėvišką žodį, bet nesikišo į sesijos ginčus.

K. Taujenis