LIETUVIŲ FONDAS PAMIRŠO VIENĄ IŠ SAVO TIKSLŲ
Gyvybiniai tautos REIKALAI
Lietuvių Fondo pelno skirstymo komisija, turėjusi savo posėdį 1968 metų liepos mėnesio8 dieną, nustatė šias gaires pelno paskirstymui ateityje: a) 50 procentų viso pelno skirti JAV-bių LB Švietimo tarybos projektams (lituanistinių reikalų rėmimui ir jaunimo švietimui); b) 25 procentus skirti Lietuvių Fondo specialiems projektams (šį kartą — Lietuvos istorijos paruošimui) ir c) 25 procentus skirti įvairiems metiniams reikalams, kaip Kultūros fondui, premijoms ir p. Kiek iš pranešimų spaudoje buvo galima patirti, atrodo, kad tos gairės dar nėra galutinai susmaigstytos, ir visas reikalas būsiąs dar kartą peržiūrėtas kitame posėdyje. To plano peržiūrėjimas ir pakeitimai yra tikrai reikalingi.
Lietuvių Fondas, pasiryžęs surinkti vieną milijoną dolerių (ar net ir daugiau), turi, galima sakyti, du pagrindinius tikslus: a) tą surinktą sumą perleisti Lietuvos vyriausybei, kai kraštas atgaus laisvę ir nepriklausomybę; ir b) gi dabar gaunamą pelną nuo pagrindinio kapitalo skirti svarbiųjų lietuviškų darbų bei žygių rėmimui. Lietuvių Fondo vadovybė ir komisijos turėtų nepamiršti abiejų tikslų: tikslingai paskirstyti gaunamą pelną ir taip pat rūpintis, kad tas pagrindinis kapitalas atitektų į išlaisvintos Lietuvos rankas ne už tūkstančio, ne už penkių šimtų, ne už šimto metų, bet kaip galima greičiau. Išvada: ir Lietuvių Fondas turi rūpintis Lietuvos laisvinimo darbu.
Turime dr. A. Šapokos ir dr. V. Sruogienės puikius Lietuvos istorijos veikalus saviesiems. Neatrodo, kad būtų mums tikrai reikalinga turėti naują Lietuvos istoriją lietuvių kalboje. Galime palaukti dar metus, kitus ar net ilgiau. Apie mus (Lietuvą ir lietuvius) labai mažai težino laisvasis pasaulis. Tiesiog su žiburiu reikia ieškoti geresnio ir rimtesnio leidinio lietuviškais klausimais laisvųjų kraštų mokslo institucijų ir viešose bibliotekose. Ne vienas iš mūsiškių bando dėl to visą kaltę suversti nepriklausomos Lietuvos vyriausybėms, kad jos nieko nedariusios tuo reikalu. Dejuodami ir verkšlendami apie praeities klaidas ir negalavimus nieko nelaimėsime nei sau nei pavergtai Lietuvai. Mes galime ir turime visą šį reikalą įvesti į tinkamas vėžes, tik reikia noro ir pastangų. Yra tiesiog būtinybė paskleisti kasmet anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis po keletą veikalų (rimtai paruoštų ir išleistų pirmaujančių leidyklų) lietuviškais klausimais visame laisvajame pasaulyje. Ir čia ir Lietuvių Fondas ir visos kitos finansiškai stipresnės grupės turi padaryti kasmet savo įnašą.
Lietuvių Fondo vadovybė ir pelno skirstymo komisija turėtų dar šiais metais padaryti šiuos sprendimus: a) paskirti bent 10,000 dolerių lietuvišku klausimu leidinio svetimiesiems paruošimui ir išleidimui (ir panašią ar net didesnę sumą skirti tam tikslui kasmet); ir b) sudaryti tam tikslui specialią komisiją iš kompetentingų asmenų, kuri rūpintųsi ne tik tų leidinių išleidimu, bet taip pat angažavimu pajėgių asmenų tų veikalų paruošimui ar parašymui. Tai būtinybė Lietuvių Fondo planuose!
Petras Taujenis
