Partizanai: Istorija ir dabartis

Bendruomenės kelyje

LAISVŲJŲ LIETUVIŲ

Ketvirtosios tarybos rinkimai

Gegužės 9-10 JAV lietuviai rinko savo parlamentą. — ketvirtąją bendruomenės tarybą. Visa Amerika buvo padalyta į 5 rinkimų apygardas. Kiekviena apygarda statė savo kandidatus ir “visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu” rinko tarybos narius. Viso kandidatų buvo pastatyta 105 (1961 buvo 109). Išrinkti reikėjo 31 tarybos narys. Nuo III tarybos rinkimų šie skyrėsi vienu dalyku: už balsavimą nereikėjo mokėti. Seniau galėjo balsuoti tik tie lietuviai, kurie buvo susimokėję tautinio solidarumo įnašus. Be abejo, kiekvieno lietuvio tautinė pareiga solidarumo įnašus bendruomenei atiduoti. Bet neteisinga sieti solidarumo įnašų atidavimas su balsavimo teisėmis, nes tada išeina lyg balsavimo teisė yra perkama. Tačiau dar dvi buvusių rinkimų anomalijos buvo paliktos ir ketvirtos tarybos rinkimams. Viena jų — apygardai tenkančių mandatų skaičiaus nenusta-tymas prieš rinkimus. Nežinant apygardos mandatų skaičiaus, nežinia nė už kiek kandidatų balsuotojas turi teisę balsuoti, nei kiek vienu sąrašu kandidatų galima statyti. Bendruomenės centro valdyba sauvališkai ir priešingai demokratinių rinkimų teisės principams leidžia statyti ne daugiau kaip 7 kandidatus vienu sąrašu. O kuriuo pagrindu? Antra anomalija — mažoritarinė rinkimų tvarka. Dėl jos buvo aiškintasi spaudoje, bendruomenės taryboje ir rajoniniuose bendruomenės suvažiavimuose. Atrodo, jau ir skeptikai pradeda suvokti, kad proporcinė rinkimų tvarka bendruomenės tarybai labiau derėtų.

Rinkimuose dalyvavo 7566. Tarybos nario renkamasis skaičius 244 (7566:31). Tuo būdu Vakarų apygardai išėjo 3 atstovai (buvo 1): A. Arbienė, dr. A. Avižienis ir R. Dabšys; Chicagos apygardai 13 (buvo 12): V. Adamkavičius, dr. S. Biežis, T. Blinstrubas, dr. K. Bobelis, J. Jasaitis, dr. P. Kisielius, dr. L. Kriaučeliūnas L. Tomas, B. Nainys, dr. A. Razma kun. A. Trakis, dr. V. Vardys ir V. Vijeikis; Vidurio apygardai 5 (buvo 5): P. Balčiūnas, J. Jankus, dr. A. Klimas, dr. A. Nasvytis ir VI. Pauža; Naujosios Anglijos apygardai 4 (buvo 5): V. Bražėnas, O. Ivaškienė, dr. B. Matulionis ir dr. P. Vileišis; ir Rytų apygardai 6 (buvo 8): E. Armonienš, R. Kezys, dr. B. Nemickas, V. Sidzikauskas, J. Šlepetys ir V. Volertas. Pirmaująs kandidatas Vakarų apygardoj surinko 402 balsus, Chicagos apygardoj — 1883 balsus, Naujosios Anglijos apygardoj 702 balsus ir Rytų apygardoj — 839. Vidutiniškai vienam pastatytam kandidatui Vakarų apygardoj teko 52 balsai, Chicagos -— 65, Vidurio — 129, N. Anglijos — 90 ir Rytų — 62 balsai.

Išrinktų ketvirtosios tarybos narių amžiaus vidurkis 48 metai. Jauniausias narys 22 metų, vyriausias— 74. Jaunesni kaip 40 metų -    7 nariai, vyresni kaip 50 metų 13 narių, Pagal profesinį pasirengimą ar verslą naujojoj taryboj yra 6 inžinieriai, 6 gydytojai, įskaitant ir 1 veterinarijos gydytoją, 6 teisininkai, 4 rašytojai, 3 mokytojai, 3 profesoriai, 2 prekybininkai ir po 1 diplomatą, evang. kunigą, studentą, tautinių šokių mokytoją ir žurnalistą. Kai kurie atstovai yra sykiu rašytojai ir inžinieriai arba mokytojai ir prekybininkai. Dėmesio vertas faktas, kad į tarybą nebuvo išrinktas nė vienas katalikų kunigas (kandidatavo 5) ir išrinkti tik 3 mokytojai (kandidatavo 15). šie faktai verti dėmesio ypač todėl, kad mokytojų ir kunigų vaidmuo bendruomenės organų uždavinius vykdant yra pirmaeilės reikšmės. Tik glaudžioj bendruomenės apylinkės ir lietuvių parapijos sąveikoj gali susidaryti nulietuvėjimui atspara. Paskiri ekstremistiniai balsai prieš kunigų reiškimąsi bendruomenės organuose yra ne iš lietuviškos širdies ir ne lietuvybės labui.

Bendruomenės organizacinio tinklo atžvilgiu rinkimai rodo tam tikrą nenusistovėjimą. Jau 1958, renkant antrąją bendruomenės tarybą, 5 apylinkės, dalyvavusios 1955 rinkimuose, iškrito. Renkant 3 tarybą, 1961 6 apylinkės, dalyvavusios 1958 rinkimuose, vėl nepasirodė. Ir ketvirtosios tarybos rinkimuose vėl išnyko 5 apylinkės, dalyvavusios 3 tarybos rinkimuose. Per trejus bendruomenės tarybos rinkimus viso nutrupėjo 16 apylinkių. Tiesa, kiekvienais rinkimais pribūva naujų apylinkių: šiemet pribuvo 12 naujų apylinkių, 1961 — 6 ir 1958 — 5 naujos apylinkės, — viso 23. Jei 16 apylinkių nebūtų nubyrėjusios, šių metų tarybos rinkimuose jau turėtume ne 64, bet 80 apylinkių. Kas nubyrėjimo priežastis? Bendruomenės vadovybei derėtų tuo susirūpinti.

Dėmesio verti ir atskirų kolonijų balsuotojų duomenys.¹ Visų 4 bendruomenės tarybos rinkimų duomenų palyginimas gali duoti kai kurių išvadų bendruomenės vadovybės orientacijai.

Duomenys rodo, kad Vakarų apygardoj balsuotojų padaugėjo, palyginti su III tarybos rinkimais, 563 proc., Chicagos apygardoj — 70 proc., Vidurio — 86 proc., N. Anglijos — 32 proc. ir Rytų — 19 proc. Dėme-sio vertas balsuotojų padaugėjimas L. Angeles, Marquette Park, 111., O-mahos, Detroito, Pittsburgho, Stam-fordo, Newarko, Patersono apylinkėse ir balsų sumažėjimas Worcheste-rio, Cypress Hills, N.Y., Elizabetho, N. J., Kearny - Harrison, N. J. apylinkėse.

¹ Labai ačiū Vyr. rinkimų komisijos pirmininkui P. Karaliui, Vakarų apygardos pirm. A. Dabšiui, N. Anglijos apygardos pirm. J. Guntuliui ir Rytų apygardos sekretoriui A. Maceikai už paslaugų suteikimą rinkiminių duomenų. Vt. Vt.

Tarybos sąranga

Be tiesioginiais rinkimais išrinktų tarybos narių į jos sudėtį įeina dar bendruomenės centro valdyba, kitų centrinių institucijų (Garbės teismo, Kontrolės komisijos, švietimo tarybos, Kultūros fondo etc.) pirmininkai ir apygardų pirmininkai ar jų atstovai. Tad tarybos sąranga yra hibridinė. Tam tikra dalis jos narių nei tiesioginiais rinkimais, nei netiesioginiais nėra rinkti. Juos pasirenka arba tarybos rinktas valdybos pirmininkas (valdybos narius), arba valdyba (švietimo tarybos pirmininką, Kultūros fondo pirmininką etc.) ir taryba tik patvirtina. Jų tad pareigos yra grynai vykdomojo pobūdžio ir su bendruomenės demokratinio parlamento funkcijomis, kurios derėtų bendruomenės tarybai, nėra susijusios. Tačiau ir bendruomenėje, kaip kad visame gyvenime pastebima, vykdomoji galia linksta paglemžti parlamentinės galios funkcijas. Tikrai, kai valdybos pirmininko pasirinkti valdybos nariai ir valdybos parinkti centrinių institucijų pirmininkai bendruomenės taryboje sudaro daugiau kaip trečdalį rinktosios tarybos, rinktųjų vaidmuo ir svoris taryboje pasidaro labai reliatyvus. To kiu atveju taryba teisingiau būtų aptarti ne vyriausiu bendruomenės organu, o tik valdybos patariamuoju. O norint bendruomenės organų sąrangoje laikytis demokratinio parlamentarizmo tvarkos, vykdomosios galios vaidmenį ir padėtį taryboje derėtų pastatyti į tinkamas sąlygas.

Dėl tarybos teisingai yra Draugovedamasis (1964.4.11) pastebėjęs, kad jai reikalingas “sugebėjimas kuo dažniau atsinaujinti ir surasti naujų darbo būdų", naujų savo tikslams priemonių. Lig šiol tarp bendruomenės tarybos ir JAV lietuvių tradicinių centrinių organizacijų bei institucijų nėra natūralaus ryšio ir glaudaus bendradarbiavimo. Bet yra gyva mintis į bendruomenės tarybos sudėtį įjungti jų atstovus. Tatai ligšiolinį tarybos sąrangos hibridiškumą pratęstų, bet tarybos visuomeninį užnugarį praplėstų ir sutvirtintų.

Tarybos sąrangoje tektų peržiūrėti ir apygardų pirmininkų mandatas. Pati bendruomenės apygarda tėra tarpinis organas tarp apylinkės ir centro. Bendruomenės organizacijos ir veiklos pagrindas yra apylinkė. Tuo tarpu apylinkės vaidmuo tarybos atžvilgiu yra aprėžtas tik rinkimų pravedimu ir paskum tarybos patvirtintos centro valdybos nutarimų vykdymu. Atrodo, bendruomenės organizacinė sąranga būtų tikslingesnė ir logiškesnė, jei apylinkės būtų įgalintos paveikiau reikštis taryboje. Ar nebūt svarstytinas apylinkių atstovų seimo klausimas, pakeičiant 47 str. p. į Toks seimas būtų įgalintas išrinkti antratiek tarybos narių, kiek jų renkama tiesioginiu balsavimu. Ar nebūt tikslinga, kad bendruomenės parlamentą — jos tarybą — sudarytų 1/3 tiesioginiais balsavimais rinktų narių, 1/3 apylinkių agstovų seimo rinktų ir 1/3 centrinių tradicinių organizacijų bei institucijų deleguotų? Juk teisingai minėtas “Draugo” vedamasis pastebi, kad “bendruomenė savyje turi įjungti visų partijų, visų grupių ir visų organizacijų narius, kad jie tautinei ir kultūrinei veiklai atneštų savo duoklę’’.

Naujosios tarybos pirmoji sesija

Naujoji taryba pirmosios sesijos susirinko liepos 25 Clevelande. Išklausė Centro valdybos, Kultūros fondo, švietimo tarybos apyskaitinius pranešimus ir kelis pranešimus ateities veiklos klausimais. Atseit, apžvelgė išvarytą, barą ir pamėgino nusmaigstyti gaireles busimajam barui.

Savo kadencijos metu nuo 1961.11. 8. Centro valdyba:

1) rūpinosi Pasaulio lietuvių archyvo patalpomis, nes kazimierietės atsisakė jį laikyti savo vienuolyno rūmuose;

2) rūpinosi 2-ojo kultūros kongreso organizavimu 1962 ir 2-sios šokių šventės organizavimu 1963;

3) sudarė repertuaro komisiją 3-jai dainų šventei 1966;

4) organizavo ekskursiją į Europą;²

5) palaikė ryšius su bendrinėmis ir kitomis organizacijomis; 6) ragino apylinkes rūpintis lituanistiniu švietimu, sudaryti “kultūrinį judėjimą”, “rengti dailės parodas” ir LB šventes; 7) suorganizavo L. Angeles, Chi-cagoj ir New Yorke regioninius suvažiavimus; 8) turėjo 47 posėdžius ir parašė 26 aplinkraščius; 9) bendruomenės organizacija apjungia 6 apygardas ir 67 apylinkes.³

² Su ta ekskursija išėjo tikras skandalas. Jos nusigėręs vadovas jau lėktuve ėmė triukšmauti. Lėktuvui nusileidus, atvykę ekskursijos sutikti, Vokietijos LB vadovai negalėjo su juo net susikalbėti.

³ Tarybos rinkimuose dalyvavo tik 64 apylinkės.

Nuo 1963.7.1. iki 1964.7.18. Centro valdyba, neskaitant 8,944.23 dol. pereinamųjų ir deponuotų sumų, turėjo 5,515.98 dol. savų pajamų, tarp jų 3,373.43 dol. tautinio solidarumo įnašų (nors pagal apygardas išeina tik 2,446.00 dol.), 500.00 dol. iš Lietuvių fondo ir 945.15 dol. įvairių aukų. Išlaidų buvo 5,238.74 dol. neskaitant 3,361.85 dol. pereinamųjų ir deponuotų sumų.

Kultūros fondas sandėly turi 7017 egzem. ir spaustuvėje 961 egz. įvairių leidinių: “Aleksandryno” I ir II tm., V-VIII klasėms vadovėlių ir kt. 20,128.50 dol. vertės ir ižde 237.23 dol. Fondas finansuoja “Gimtosios kai bos” leidimą. Kadangi “Aleksandry-nas kaštuoja apie 15,000.00 dol., “Kultūros fondas pateko į tokią padėtį, kad naujų didesnių užsimojimų nebegalėjo daryti”.

Su švietimo taryba bendradarbiauja 4 vaikų darželiai, 41 pradžios mokykla, 2 aukštesniosios mokyklos, 1 lituanistikos kursai ir Pedagoginis lituanistikos institutas. Šiose lituanistinio auklėjimo ir švietimo įstaigose dirba 209 mokytojai ir mokosi 2810 mokinių. Kitos 4 lituanistinės mokyklos su kokia 12 mokytojų ir per 300 mokinių su švietimo taryba nebendradarbiauja. Paskutiniais metais didėja pirmos klasės mokinių skaičius. Švietimo taryba yra išleidusi Lituanistinių mokyklų darbo ir tvarkos nuostatus ir pažymių knygeles. Taip pat yra rekomendavusi Kultūros fondui išleisti vaikams “Maironį mažiesiems", “Paukščių karalių”, “Medinuką”, “Labą rytą voverė”, “Birutės rytą”, “Sigutę”, "Rūstųjį karalių”, “Tėvų pasakų” 2 dalis, “Snaigių karalaitę”. Lietuvių fondo lėšomis išėjo L. Dambriūno “Lietuviškas auklėjimas šeimoje”. Fondas taip pat paskyrė 500.00 dol. jaunimo literatūros premijai.

Kaip matome, palyginti, labai kukliais ištekliais bendruomenės vadovybė stengiasi nulietuvėjimui užtvankas ir lietuvybės daigynui šiltnamius ar bent inspektus statyti. Centro valdybos, Kultūros fondo, švietimo tarybos veikėjų savanoriškas neapmokamas atsidėjimas išeivijos visuomeninei tarnybai yra ne tik lietuviškojo idealizmo graži apraiška, bet ir tam tikra garantija išeivijos tautinės estafetės tęstinumui.

Kas be ko, iš Švietimo tarybos pranešimo norėtųsi sužinoti ne tik jos pačios pastangas, sėkmes ir nesėkmes, bet ir bendrą lituanistinio auklėjimo bei švietimo padėtį Amerikoje. Juoba Centro valdybos pranešimas turėtų būti viso Amerikos lietuvių gyvenimo tam tikro laikotarpio veidrodis, su kuriuo tarybos nariai dar prieš sesiją susipažintų. Tam tikra anketa apylinkėms tokiam vaizdui sutelktų nemaža konkrečios medžiagos, kuri, nuolat papildoma naujais duomenimis, ilgainiui taptų bendruomenės prezidento instruktyviu “ message of the Lithuanian Community”. Jei įstatai tenkinasi tik visai schematiniu Centro valdybos pranešimu, juos reikia pataisyti. Kaip gali taryba “LB veiklos klausimus ir būdus” tarti, jei Centro valdyba jai nepateikia LB padėties bendro vaizdo! Veikiausiai dėl to ateities veiklos gairių referentai tenkinosi tik bendrybinėmis išvadomis: Švietimo taryba ir apylinkės rūpinasi plėsti lituanistinių mokyklų ir vaikų darželių tinklą ir stiprinti mokytojų kadrus; rūpinasi organizuoti ir išlaikyti jaunimo sporto klubus ir tautinių šokių grupes; rūpinasi išrinkti tautinio solidarumo įnašus. Arba švietimo taryba ir apygardos rūpinasi aukštesniosiomis lituanistikos mokyklomis; organizuoja moksleivių ir jaunimo šventęs, konkursus, sporto varžybas, jaunųjų dailininkų parodas, mokytojų ir tautinių šokių bei sporto vadovų kursus, lituanistikos stipendijas. Gairių mintys be priekaišto. Bet jų praktinis poveikis ir padarinys neatsiejamas nuo kiekvienos lietuvių kolonijos sąlygų. Kad gairės neliktų tik pia desideria, jos turėtų pasakyti ne tik kas darytina, bet ir kaip tatai darytina konkrečiose vietos sąlygose.

Vt. Vt,