Prie mėlynų kalnų ir ežerų
ŠEŠTOJI LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ IR SVEČIŲ STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ
Šeštoji JAV ir Kanados LFB stovykla įvyko rugpiūčio 5-12 dienomis Kanados lietuvių vasarvietėje Wasa-goj, ant gražaus Georgian Bay ežero kranto, tolumoje dunksant mėlyniesiems kalnams. Stovykla pradėta rugpjūčio 5 d., kada buvo atidaryta keturių dailininkų paroda, kurią suruošė dail. J. Pautienius ir kurioj be organizatoriaus dalyvavo V. Petravičius, T. Valius ir St. Smalinskienė. Parodą atidarydamas LF bičiulių stovyklos vadovas dr. V. Majauskas pakvietė kalbėti dr. J. Grinių. Profesorius savo žodyje pasidžiaugė aukšto meninio lygio kūriniais, priminė, kad parodoje dalyvauja skirtingų požiūrių dailininkai.
Meno parodoje vyravo moderniosios srovės abstraktas, abstraktinis ekspresionizmas, impresionizmas ir vienas kitas darbas buvo daugiau realistinės krypties. Keturi dailininkai buvo išstatę 64 darbus, palyginti apytamsėj salėj, kurioj sekmadieniais būna laikomos pamaldos ir vyksta parengimai, bet pravedus specialias šviesas pasikeitė niūroka salės išvaizda, salė prašviesėjo ir susidarė puiki meninė nuotaika.
Jeigu dail. Pautieniaus ir dail. Smalinskienės dalis kūrinių buvo matyti, tai nustebino dail. Petravičius, pasirodęs kaip tapytojas. Be abejo Petravičius vis tiek palieka grafikas, bet būdamas talentingas, gana neblogai pasirodo, kaip tapytojas. Labiausiai bene visus žavėjo dail. Valiaus spalvota tipografija. Menininkas rodo amžino kūrybingumo ir atsinaujinimo ženklus ir tai yra didžioji kūrėjo stiprybė.
Parodą aplankė apie 1000 asmenų. Pažymėtina, kad vienas dail. Pautieniaus ir dail. Petravičiaus darbas buvo paskirtas lankytojams burtų keliu. Už tai surinkti 200 dol. paskirti Lietuvių Fondui.
Maironį prisimenant
Pati stovyklos atidarymo pradžia sutapo su toje vasarvietėje baigusio stovyklauti Toronto jaunimo stovyklos uždarymu. Ta proga suruoštas koncertas Maironiui paminėti, kurio metu paskaitą apie Maironį skaitė prof. Juozas Brazaitis, išryškindamas Maironio poezijos reikšmę ankstyvesnėms ir dabartinėms kartoms ir lietuvių raštijai. Koncertą davė jaunųjų stovyklautojų choras, vadovaujamas kun. B. Pacevičiaus. Minėjimas, kurį trumpa kalba pradėjo dr. Vyt. Majauskas .susilaukė gausaus dalyvių skaičiaus ir tiek paskaitininkas, tiek jaunieji menininkai buvo nuoširdžiai įvertinti.
Po koncerto įvyko susipažinimo vakaras, kur turėjo dešimtys seniai nesimačiusių bičiulių ir svečių iš Kanados ir įvairių JAV miestų susipažinti ar atnaujinti pažintis, pasidalinti įspūdžiais ir pasilinksminti.
Pirmadienį toliau buvo tęsiamas Maironio epochos aptarimas kur tema Filosofinis ir socialinis klimatas lietuviui ir intelektualui maironinėje praeityje, kalbėjo dr. Jonas Grinius ir kun. dr. A. Baltinis.
Kūrėjo padėtis
Antradienį įdomią paskaitą skaitė dr. J. Grinius apie lietuvių rezistenciją vokiečių akimis. Šimtinė klausytojų turėjo progos išgirsti, kaip vertina mūsų lietuvių pasipriešinimą vokiečių spauda. Trečiadienį buvo kalbama vėl apie tėvynę ir joj pasireiškiančią rezistenciją mene. Kalbėjo dr. J. Grinius ir AI. Baronas. Diena vėliau buvo kalbama tema Kūrėjas lietuvis Maironio epochoj ir dabartiniu metu. Gerai paruoštą paskaitą skaitė rašyt.
J. Kralikauskas, apibrėždamas, lietuvio kūrėjo uždavinius. Panašia tema kalbėjo dail. Valius ir Al. Baronas. Buvo svarstoma, kodėl lietuvis kūrėjas anuo metu galėjęs rašyti rusiškai, o dabar galįs rašyti angliškai, rašo lietuviškai. Ši tema iššaukė nemaža diskusijų. Jose dalyvaudamas prof. dr. A. Klimas pažymėjo, kad šiandien lietuvis inteligentas, dirbdamas universitete, turi didelę dalį energijos skirti tiesioginiam darbui ir tuo pačiu turtinti ne lietuvių, o amerikiečių kultūrinį lobyną. Iš įdomaus dail. T. Valiaus pranešimo paaiškėjo, kad lietuviai dailininkai tremtyje iš svetimų įstaigų gavo apie 40 premijų.
Po diskusijų apie kūrėjo padėtį čia ir anapus, įvyko literatūros vakaras, kuriame pasirodė rašyt. J. Kralikauskas, paskalydamas ištrauką iš premijuoto romano. Po jo skaitė, daug nuoširdžios drąsos parodžiusi, eilėraščius ir kupletus dr. Paplauskienė. Albinas Valentinas paskaitė įdomią humoristišką pasaką apie karalienės alų, o Al. Baronas novelę apie grabdirbį. Pabaigai Al. Baronas paskaitė pluoštą humoristinių eilėraščių. Pranešinėjo V. Birieta.
Kova dėl laisvės
Rugpiūčio 10 d., įvykusiuose pranešimuose tema Lietuvių Bendruomenė ir kova dėl laisvės, kalbėjo PLB pirm. dr. J. Sungaila. Ilgesniame žodyje dr. Sungaila pažymėjo, kad LB atstovauja visus lietuvius, nepaisant kiek balsuotojų dalyvautų rinkimuose. Ne balsuotojų skaičius nustato tautos, valstybės ar organizacijos tikrąjį narių skaičių. Yra vietovių, kur vyriausybės pareigūnus renkant, tedalyvavo tik 3% balsuotojų .tačiau niekas neabejoja tos apylinkės rinkimų demokratiškumu.” Lietuvių Bendruomenėje kiekvienas lietuvis turi teisę balsuoti, būti renkamas ir statyti kandidatus. Tik nuo jo paties priklauso, ar jis ta teise ir privilegija pasinaudoja, ar ne. Tas faktas jau ir padaro Lietuvių Bendruomenę visuotine ir atstovaujančia visai lietuviškai išeivijai. O PLB vykdomieji organai turi moralinę ir juridinę teisę kalbėti ir veikti visų lietuvių vardu: LB apylinkės valdyba — savo apylinkėje, krašto valdyba ir taryba — savo krašte, PLB seimas ir valdyba — visame demokratiniame pasaulyje, kur tik yra susitelkusių lietuvių. Tik šitaip mes suprantame Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, tokios mes jos norime ir tik tokia ji teikia vilties ateičiai”.
Kalbėdamas apie santykius su kitomis organizacijomis dr. J. Sungaila pareiškė: “Lietuvių Bendruomenė,
kaip visuma, negali įeiti į betkokius junginius su lietuviškomis organizacijomis ar politinėmis partijomis, nes visuma negali jungtis su savo pačios dalimi. Juo labiau kitos lietuviškos organizacijos ar jų junginiai negali diriguoti Lietuvių Bendruomenei ar nurodinėti jos darbo sritis, kaip visumos dalis negali diriguoti pačios visumos. Tačiau vis dar atsiranda paskirų asmenų ir politinių grupių, kurios, atrodo, visai nenori suprasti gyvenimo realybės ir senu įpratimu vis tebekartoja dainą apie kažkokį darbo pasiskirstymą, primindami „susitarimą” ir „tradiciją”. P.L.B. pirmininkas pabrėžė, kad tokio susitarimo nesą. Prelegentas akcentavo, kad visi mūsų vienetai, o taip pat ir Bendruomenė, privalo dirbti tiek kultūrinį tiek politinį darbą, nes dažnai sunku išskirti, kuris darbas yra politinis ir kuris kultūrinis.
Lietuviai privalo dirbti visose srityse ir visur, kur tik lietuviškasis reikalas kviečia.
Apie lietuviškuosius laisvinimo veiksnius kalbėjo V. Vaitiekūnas, jį paryškino J. Kojelis. Iškilusiose diskusijose ilgesnį žodį tarė dr. P. Kisielius, iškeldamas gerąsias ir blogąsias mūsų laisvinimo organų ir organizacijų puses.
Po diskusijų, kurioms vadovavo dr. A. Damušis, prieita išvados, kad reikia remti Liet. Bendruomenės veiklą ir pažymėta, kad jos koordinacinės pastangos tesiekia laisvinimo darbe vienybės ten, kur jos nėra.
Partizano minėjimas
Vakare įvyko partizano minėjimas. Pačioje pradžioje ilgesnį žodį tarė dr. V. Majauskas, gražiai išryškindamas mūsų partizano besąlyginę auką. Toje pačioje rimtyje K. Inčiūros eilėraštį Tėviškė gražiai padeklamavo Violeta Majauskaitė. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos konsulas Kanadoje dr. J. Žmuidzinas. Po to apie porą šimtų žmonių išsirikiavo su degančiomis žvakutėmis procesijai, giedodami Dievas mūsų prieglauda. Procesijoje dalyvavo eilė mažųjų ir keletas kunigų. Prie dr. Sungailos uždegto laužo, šalia simbolinio partizano kapo, žodį tarė dr. A. Damušis, išryškindamas neįsivaizduojamą lietuvio partizano auką. Danguj spindėjo šviesios rugpjūčio žvaigždės, pleveno žvakelės, aukštyn skrido laužo kibirkštys, visa tai užkrėtė kažkokia mistika ir grauduliu, jaudinančiu ligi ašarų. Ši susikaupimo valanda buvo lyg pratęsimas ryto pamaldų, kada mišias už žuvusius dėl laisvės aukojo Šv. Jono parapijos Toronte klebonas kun. Petras Užubalis, po to pasakydamas tikrai sugestyvų pamokslą.
Pavergtosios Lietuvos klausimais kalbėta ir šeštadienį, kai Vyt. Vaitiekūnas ir dr. J. Vaišnora skaitė gerai paruoštas paskaitas apie dabartinę Lietuvos padėtį ir okupanto kėslus.
Intelektualas Amerikoje
Bene vienas įdomiausių pašnekesių buvo tema Filosofinis ir socialinis klimatas lietuviui intelektualui Amerikoje. Šia tema skaitė paskaitas dr. A. Musteikis, dr. A. Damušis, Gerardas Balčiūnas ir dr. A. Klimas. Visi gerai susipažinę su šio krašto mokyklomis ar įmonėmis, davė labai įdomų lietuvio inteligento vaizdą ir sąlygas Amerikoje. Visų paskaitos buvo paruoštos moksliškai, atskleidžiančios eilę intelektualo problemų ir jaunojo lietuvio inteligento tarpimo sąlygas šioje aplinkumoje. Prieita išvados, kad šiandieninis technikos specialistas tampa technokratu, be didesnio išsilavinimo. Tai pažymėjo ir dėstą šio krašto universitetuose dr. Klimas ir dr. Musteikis, susidurtą su lietuviais studentais ir mok. J. Rinkūnas, dėstąs Kanados mokykloj.
Rugpiūčio 11 d. įvyko koncertas, kuriame dalyvavo apie 250 svečių ir kur programą atliko kanadiečiai solistai Vacl. Žiemelytė ir Vacl. Verikaitis, su pasisekimu sudainavę eilę kūrinių ir Al. Baronas, paskaitęs humoristinių eilėraščių. Šiuo koncertu ir buvo baigta studijų savaitė, sulaukusi nemažo pasisekimo. Užbaigiamoje kalboje dr. Vyt. Majauskas pažymėjo, kad visas mūsų darbas ir veikla buvo skirtas praturtėti dvasiškai, sustiprėti fiziškai, kad galėtume geriau ir sėkmingiau dirbti kultūrinį ir visuomeninį darbą mūsų brangios tėvynės labui.
Darbai ir pramogos
Stovyklą organizuojant įdėjo daug darbo kanadiečiai Vyt. Aušrota, Vyt. Krikščiūnas, J. Andrulis ir detroitietis dr. Vyt. Majauskas. Visus mielai nuteikė kun. Petro Užubalio, stovyklos kapeliono, o ir visų kanadiečių, draugiškumas. Puiki gamta, giedras visą savaitę oras, sudarė nemaža malonumo svečiams iš Amerikos ir kitų vietų. Kadangi visą laiką tuo metu vyko paroda, tai dalyviai turėjo progos įsigilinti į modernųjį meną. Du paveikslai išleisti dovanų ir juos laimėjo Montvila iš New Yorko ir J. Prakapas iš Toronto.
Vakarais ėjo laikraštis vadinamas Irklo kotu, kuris atpasakodavo visą stovyklos gyvenimą ir paskaitas iš linksmosios pusės. Jį redagavo dr. K. Ambrozaitis, Al. Baronas ir Alb. Valentinas.
Paskaitose siekė virš šimto dalyvių, o pramogose dvigubai daugiau, ir daugelis pritarė, kad toks kolektyvinis poilsis nėra vien tik tuščias laiko leidimas, bet padeda atsigauti ne tik kūnui, bet ir dvasiai.
Be bendrų posėdžių vyko ir mažesni posėdžiai, kuriuose buvo aptarta Į Laisvę žurnalo reikalai, santykiai su politinėmis grupėmis, Į Laisvę Fondo Lietuvių Kultūrai ugdyti darbai ir eilė kitų aktualių klausimų. Praėjusi studijų savaitė buvo viena iš sėkmingesnių liudijanti, kad tokios savaitės yra visais atžvilgiais prasmingos.
