VARDAI ĮVYKIUOSE
Vyskupas Vincentas Padolskis, šv. Kazimiero kolegijos prezidentas, mirė gegužės 5 d. Romoje sulaukęs 56 m. amžiaus. Buvo gimęs 1904 m. balandžio 21 d. Virbalyje. Gimtinėje baigęs pradinį mokslą, o kaimyniniuose Kybartuose gimnaziją, JAV gyvenusio giminaičio V. Navicko pastangomis išvyko į Šveicariją, Fribourgo universitetą studijuoti filosofijos, kur kartu ruošėsi ir kunigystei. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį persikėlė į Romą teologijos studijom, kurias baigė teologijos daktaro laipsniu, o kiek vėliau įsigijo ir Šv. Rašto licencijatą. Kunigu įšventintas 1927 m. rugpiūčio 21 d. Vilkaviškio vyskupas Karosas 1932 m. V. Padolskį paskyrė Vilkaviškio kunigų seminarijos Šv. Rašto profesorium. 1939 m. buvo pakviestas dėstyti Šv. Raštą VDU teologijos - filosofijos fakultete. Religiniais klausimais yra parašęs keletą knygų. 1944 m. rugpiūčio 4 d., jau sovietams Lietuvą okupavus, įšventintas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio vyskupo pagalbininku-koadjutoriu. Nuo sovietų antrosios okupacijos pasitraukęs, vyskupas Vincentas Padolskis po karo persikėlė į Romą, kur nuo 1951 m. vadovavo šv. Kazimiero kolegijai. Palaidotas Romoje gegužės 9 d.
Prof. dr. Kazys Pakštas širdies priepuolio pakirstas staiga mirė Čikagoje rugsėjo 11 d. Su prof. dr. K. Pakšto mirtimi lietuvių tauta neteko iškilaus mokslininko, pirmaujančio geografo, kultūrininko, visuomenininko, politiko. Prieš 67 metus gimęs Užpaliuose prie Šventosios upės kranto, ankstyvose jaunystės dienose atvyko į Jungtines Amerikos Valstybes, gyvai reiškėsi Amerikos lietuvių veikloje, baigė Fordhamo universitetą. Studijas gilino Friburgo universitete Šveicarijoj, kur gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą visa širdimi įsijungė į nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.
Nuo 1925 ligi 1939 m. profesoriavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Kurį laiką skaitė paskaitas Latvijos universitete Rygoje. Plačiai žinomas geografas, keliautojas, ugningas kalbėtojas, mokslinių veikalų lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis autorius, ilgametis Ateitininkų Federacijos Vyr. Vadas. Visą amžių sielojosi Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išlikimo klausimais. Jo paskleistas ir visada kartotas šūkis — pasukim Lietuvos kultūros laikrodį šimtu metų pirmyn — neišnykstamai prigijo visų lietuvių tarpe. Visuomeninėje, kultūrinėje ir politinėje veikloje K. Pakštas nesitenkino tik praeities ir dabarties pažinimu, bet visada metė žvilgsnį į ateitį. Nuo 1939 m. apsigyveno Amerikoje ir dėstė įvairiuose universitetuose, rašė knygas, rinko statistiką, bendradarbiavo spaudoje Atvykęs į Čikagą dalyvauti Šeštame At-kų Jubiliejiniame Kongrese, bankete pasakęs ugningą kalbą, trumpai palikęs pas gimines pailsėti ir su draugais pasikalbėti, po savaitės staiga mirė širdies priepuolio ištiktas. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.
Antanas Pauliukonis, žurnalistas, Ryto ir XX Amžiaus vienas iš redaktorių, širdies liga mirė rugsėjo 19 d. Los Angeles mieste. Mirtis ištiko sulaukusį 51 m. amžiaus. Dirbdamas redakcijose pasižymėjo darbštumu ir pareigingumu. Į lietuvių kalbą yra išvertęs keletą knygų. Tremties dienas pradėjo 1944 m. Austrijoj, vėliau jas tęsė Vokietijoj. Į Jungtines Amerikos Valstybes atvyko prieš trejetą metų. Gyvendamas Los Angeles, Calif., padėjo poetui B. Brazdžioniui redaguoti Lietuvių Dienas .Palaidotas Worcester, Mass..
Dr. Jonas Paplėnas, žurnalistas, kultūrininkas, visuomenininkas, politikas, Lietuvių Tautinės Sąjungos vicepirmininkas ir kitų tautinių organizacijų veikėjas širdies priepuolio palaužtas staiga mirė Čikagoje rugsėjo 12 d. Mirė sulaukęs 54 m. amžiaus. Dr. J. Paplėnas buvo nesvyruojančių principų, tolerancijos, darbo ir pareigos vyras. Išsimokslinęs, bet kuklus, dirbo daug, bet savęs nereklamavo, reiškėsi politinėje veikloje, bet politinių priešų neturėjo. Nepriklausomoj Lietuvoj buvo mokytojas, vėliau studijavo ekonomiją VDU Kaune ir Vilniaus universitete, kur ir baigė ekonominių mokslų fakultetą. Tremties dienose studijas gilino Bonnos universitete ir gavo ekonomijos daktaro laipsnį. Nepriklausomoj Lietuvoj, tremtyje ir JAV bendradarbiavo lietuvių spaudoj, Liet. Enciklopedijoj ir buvo Dirvosredakcijos narys. Palaidotas šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.
Kun. Feliksas Gureckas ir kun. dr. Ignas Urbonas susilaukė sidabrinio jubilėjaus — 25 metų sukakties, kaip pasišventusiai dirba Dievo ir žmonių tarnyboje.
Kun. F. Gureckas gimė 1912 m. Užpaliuose. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, bet 1931 m. jį palikęs, įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė ir buvo įšventintas kunigu 1935 m. Vyskupas J. Staugaitis kun. F. Gurecką buvo paskyręs aukštesniųjų mokyklų ir vėliau karo kapeliono pareigoms. Vienu metu kun. F. Gureckas redagavo Telšiuose leidžiamą savaitraštį Žemaičių Prietelių. Karo audra kun. P. Gurecką atbloškė į Austriją, kur ypač daug padėjo Vienoje gyvenantiems lietuviams. Po karo gyveno ir gilino studijas Vokietijoj. Gyvendamas JAV suorganizavo didelę pagalbą Lietuvos bažnyčiom. Dabartiniu metu kun. F. Gureckas vikarauja šv. Julijonos parapijoje Čikagoje ir ruošia filosofijos daktaratą. Sidabrinis kunigystės jubilėjus iškilmingai paminėtas gegužės 29 d. Čikagoje.
Kun. dr. Ignas Urbonas gimė Dzūkijoj 1910 m. gruodžio 5 d. Apsisprendęs kunigo pašaukimui, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1935 m. birželio 15 d. Pastoracinį darbą Lietuvoje dirbo Kaišiadorių vyskupijoj, ypač iškildamas kaip energingas jaunimo organizatorius. Karo audros sūkuriuos atsidūręs Vokietijoj, Bonnos universitete įsigijo filosofijos daktaro laipsnį. Atvykęs į JAV kurį laiką gyveno St. Louis, Ill., vėliau persikėlė į Gary, Ind. prie Čikagos. Gyvai reiškiasi lietuvių jaunimo veikloje ir yra moksleivių ateitininkų sąjungos kapelionas.
Kun. Viktoras Dabušis šią vasarą paminėjo 25 m. kunigystės jubilėjų. Žemaitis, kilęs iš Raseinių apskrities, VDU teologijos - filosofijos fakultetą baigė 1935 m. ir buvo įšventintas kunigu. Pradžioje vikaravo Pagiriuose ir Šiauliuose. Pastebėjus didelius organizacinius gabumus perkeltas į Kauną ir paskirtas KVC Kauno rajono reikalų vedėju. Okupacijų metais klebonas Pagiriuose. Vokieitjoje buvo Schleswigo-Holsteino srities dekanas ir tautinio delegato įgaliotinis anglų zonoje. Į JAV atvyko 1949 m. Energingas organizatorius, kruopštus administratorius. Nuo 1953 m. Ateitininkų Federacijos vyriausios valdybos generalinis sekretorius, lietuvių spaudos bendradarbis. Kun. V. Dabušį šiais metais ženklina ir kita sukaktis — gruodžio 8 d. sueina 50 m .amžiaus.
Juozas Lingis rugsėjo 8 d. Stockholme atšventė 50 m. amžiaus sukaktį. Linkuvietis, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune auklėtinis, jau 20 metų gyvena Švedijoj. Dėstydamas lituanistiką Stockholmo ir Uppsalos universitetuose, bendradarbiaudamas spaudoje ir dalyvaudamas organizacijų veikloje Juozas Lingis įsigijo daug pažinčių Švedijos intelektualų, mokslininkų, politikų tarpe. 50 metų sukakties proga jubiliatą sveikino Lietuvių Bendruomenė, estų tautinė taryba, įvairios pabaltiečių organizacijos. Sveikindamas Baltų Komiteto vardu prof. Birger Nerman pabrėžė, nors Švedijoj lietuvių nedaug, bet jie visi yra liūtai. Telegramomis sveikino Stockholmo universiteto rektorius, Uppsalos universiteto pedagogų kolegija, švedų karinio laivyno administracijos viršininkas admirolas Jedeur-Palmgres, Skanseno ir Nordiska Museet direktorius prof. Goesta Berg, ministeris Warma, parlamento atstovai ir partijų vadai. Sėkminga ir nepailstama veikla sukaktuvininkas Juozas Lingis plačiai išgarsino Lietuvos vardą Švedijoje ir nusipelnė visų lietuvių pagarbos.
Benediktas Babrauskas liepos 1 d. sulaukė 50 m. amžiaus. Rašytojas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, eilės knygų ir vadovėlių autorius ir redaktorius. Literatūrinėmis, kalbinėmis ir kultūrinėmis temomis nepriklausomos Lietuvos ir tremties žurnaluose ir dienraščiuose yra paskelbęs daugybę straipsnių. Stilistas, ugningo žodžio meistras, didelis knygos mylėtojas. Paskutiniuoju metu Draugo kultūriniame priede plačiai apžvelgė pavergtosios Lietuvos rašytojų darbus, pastangas ir vargus. Eilę metų energingai vadovavo Lietuvių Rašytojų Draugijai. Gyvena Cicero, Illinois.
Poetui Bernardui Brazdžioniui paskirta Aidų žurnalo literatūros 500 dol. premija už jo poezijos rinkinį rankraštyje Vidudienio sodai. Premijai skirti komisiją sudarė A. Baranauskas, P. Jurkus, K. Grigaitytė, N. Mazalaitė, L. Žitkevičius. Premija pa. skirta visais balsais. Komisijai buvo atsiųsta 6 rankraščiai ir 5 knygos, išleistos 1958 - 1959 metais. Bernardas Brazdžionis daugkartinis pirmųjų premijų laimėtojas Lietuvoje ir tremtyje. Tremtyje pirmoji premija paskirta už jo pirmąjį tremtyje išleistą eilėraščių rinkinį Svetimi kalnai, parašytą 1944 m. vargstant skurdžiame Austrijos kalnų kaimelyje Furthof. Leidinys išleistas kiek vėliau Vokietijoj, o premija įteikta Tuebingene Museum salėje. Bernardas Brazdžionis gyvena Los Angeles mieste ir redaguoja iliustruotą žurnalą Lietuvių Dienos.
Žurnalistas Edvardas Šulaitis ir Onutė Ališytė rugsėjo mėn. sukūrė lietuviškos šeimos židinį Cicero, Illinois. E. Šulaitis yra vienas iš veikliausių lietuvių spaudos bendradarbių. Nepailstamas sporto entuziastas, sportinių leidinių autorius ir redaktorius. Lietuvių Fronto Bičiuliai ir Į Laisvę Redakcija ir Administracija siunčia geriausius linkėjimus.
Irena Mikulskytė, buvusi ilgametė Į Laisvę žurnalo administratorė, rugsėjo 24 d. Apreiškimo parapijos bažnyčioje Brooklyn, N. Y. susituokė su Algirdu Eitmanu. Į Laisvę Redakcija ir Administracija linki geriausios sėkmės.
Prof. dr. Zenonas Ivinskis rugpjūčio 17 d. tarptautiniame istorikų kongrese Uppsaloje, Švedijoj, vokiečių kalba skaitė paskaitą tema: „Lotyniškojo ir graikiškojo prado kovos reikšmė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje”. Paskaita sukėlė gyvo susidomėjimo, ypač lenkų ir vokiečių istorikų tarpe. Kongrese dalyvavo per 100 istorijos mokslininkų ir bendradarbių. Sovietai į kongresą atsiuntė 49 atstovus, kurių tarpe buvo vienas iš Estijos ir vienas iš Latvijos, betgi nebuvo nė vieno iš Lietuvos. Sovietų atstovai prof. dr. Z. Ivinskio paskaitą išklausė ramiai, bet diskusijose nedalyvavo.
Dr. Z. Brinkis išlaikė valstybinius medicinos gydytojo egzaminus ir gavo teisę atidaryti gydytojo kabinetą. Chirurgas, keliautojas, visuomenininkas spaudos bendradarbis. Studijavo Vokietijoj, Prancūzijoj, Ispanijoj. Studijuodamas Europoje aplankė beveik visus laisvuosius Europos kraštus, lankėsi Afrikoj ir Mažojoj Azijoj. Vartoja vokiečių, prancūzų, ispanų, anglų kalbas, o taip pat naudojasi ir slavų kalbomis. Visuomeninėje veikloje reiškiasi Lietuvių Fronto eilėse ir yra Į Laisvę žurnalo bendradarbis.
