AR BUS KATALIKAS AMERIKOS PREZIDENTU?
PASTABOS APIE KATALIKYBĘ IR 1960 M. RINKIMUS
1.
Po 32 metų Amerikos prezidentinėje politikoje iš naujo iškilo katalikybės ir politikos santykių klausimas. Dramatiškai šį klausimą išprovokavo jaunas 42 metų Massachusetts valstijos senatorius John F. Kennedy, veržliai bekovojus gauti demokratų partijos prezidentinę nominaciją. Toje partijoje John F. Kennedy nėra vienintelis kandidatas. Be jo, (alfabetine tvarka minint, nes taip saugiau nepaklysti. Red.) dėl nominacijos regimai varžosi Minnesotos senatorius Hubert H. Humphrey, Texas senatorius ir senato daugumos lyderis Lyndon B. Johnson, Missouri senatorius Stuart Symington ir du kartus prezidentinius rinkimus pralaimėjęs Adlai Stevenson.
Kennedy kandidatūra yra labiausiai komplikuota: jis yra vienintelis neprotestantas kandidatas. Žinovai tuojau veda paralelę tarp Kennedy ir Alfred Smith, kurio 1928 m. neišrinkimas į prezidentus dažnai buvo aiškinamas kaip JAV antikatalikiškumo pasireiškimas. Kas sutrukdytų istorijai pasikartoti? “Visažinis” Gallupo institutas pavasarėjant betgi atrado viešosios nuomonės pasikeitimą Kennedy naudai. Balandžio mėn. duomenimis, Kennedy jau pakartotinai pralenkė ne tik savo partijos varžovus, bet ir patį
Nixoną. Tai, žinoma, neatspindi tikrojo Nixono svorio šiuo metu, kai Kennedy išsijuosęs pluša priešrinkiminėj kovoj, o Nixonas sėdi Washingtone.
2.
JAV dar neturėjo kataliko prezidento, nors jos didžiuojasi demokratija, ir visas laisvas pasaulis jas laiko demokratiškomis. Europoje mišrių religijų valstybėse tikėjimas nesudaro didžios problemos rinkimų metais. Europos katalikai ir protestantai, nuėję atskirais keliais prieš keletą šimtmečių, jaučiasi stiprūs savo vietose ir rodo daugiau pakantos vieni kitiems. Ten pvz. evangelikai liuteronys, o taip pat ir reformatai (kalvinistai) sąmoningai ar nesąmoningai palaiko tam tikros rūšies premisą, jog jie kilę iš Katalikų Bažnyčios (nors pastorius Niemoelleris Vokietijoje ir tebekartoja: “Verčiau Maskva negu Roma”).
3.
JAV betgi yra nemaža protestantų, pasiduodančių iliuzijai, jog jie krikščionybės raidoje yra pirminiai. Tai, žinoma, remiama faktu, jog su retomis išimtimis daugumoj Amerikos valstijų protestantai įsikūrė pirmiau nei katalikai. Anglų liberalai 18 amžiuje nepripažino pilnai pilietybės katalikams. Tai turėjo įtakos ir Amerikoj: demokratinė ir nacionalistinė dvasia palaikė neapykantą Katalikų Bažnyčiai. Katalikams buvo prikišama, jog jie “pusiau pagonys, pasidavę šokiams, rūkymui, girtavimui ir nuodėmingiems azartiniams lošimams (bingo)”; arba jie “išlikę viduramžiški, po popiežiaus ir šlykščių dvasiškių padu, atsilikusi kiltis, praradusi teises į gimimų kontrolę, skyrybas, rafinuotas knygas ir filmus.”
Kraštutinio nacionalizmo, nukreipto prieš katalikus, galima užtikti “Nieko nežinančių” (know-nothing) partijoje, Ku-klux-klano žygiuose, o dabartiniu laiku ypač POAU (Protestants and Other Americans United for the Separation of Church and State) organizacijos veikloj. Neseniai vakarų Virginijos pirminių balsavimų kampanijoj buvo paskleista šio pobūdžio lapelių: “Aš greičiau
balsuosiu už negrą komunistą nei kataliką į prezidentus”...
4.
Atmetus kraštutinių auksaburnių šūksnius, šio meto katalikų ir protestantų nuomonės daugiausiai išsiskiria šiais klausimais:
1) Ar leistina gimimų kontrolė (dirbtinomis priemonėmis) ?
2) Ar privatinės mokyklos gali būti remiamos iš valstybės iždo (pvz. mokinių transportacija mokyklon, religijos dėstymas ir kt.) ?
3) Ar skirtinas JAV atstovas prie Vatikano?
Kennedy į antrą ir trečią klausimą atsako neigiamai, nuramindamas dalį protestantų ir iššaukdamas priekaištų iš dažno kataliko.
Protestantai norėtų tęsti “gryną” amerikiečių kultūrą, kuri — jų nuomone — yra liberalinė, protestantinė ir pasaulietinė. Jų nerimastis sietinas su tikru ar tariamu katalikų skaičiaus augimu (“Štai kodėl katalikai nusistatę prieš gimimų kontrolę!”), su katalikų mokyklų plitimu ir katalikiškos pasaulėžiūros įtaka, kuri ilgainiui gali pakirsti protestantų investuotą interesų dominavimą. O katalikai norėtų galutinai įsigyti pirmaeilio piliečio teises, ko liudininku galėtų būti katalikiško prezidento išrinkimo faktas.
5.
Jei galutinės varžybos vyktų tarp kataliko (Kennedy) ir protestanto (Nixono), 40 milijonų katalikų skaičius sudarytų didžiausią bažnytinę bendruomenę JAV. Dauguma jos narių remtų Kennedy (Redakcija abejoja šių tvirtinimų galimybe. Red.). Tačiau bendras įvairioms protestantų sektoms priklausąs skaičius yra ryškiai stipresnis už katalikiškąjį. Tos sektos nesutaria tarpusavy, bet kai joms tenka kovoti prieš katalikus — jos sudaro vieną kūną. Kaip apklausinėjimų duomenys rodo, didelė protestantų dvasininkų dauguma nebalsuos už kataliką (“Jis gali daugiau rūpintis popiežiaus, ne JAV reikalais”..). Tačiau protestantų masės gali turėti savo nuomonę, skirtingą nuo dvasiškių. Nėra abejonės, kad dabartinė jaunoji protestantų karta yra žymiai tolerantingesnė nei senoji. Štai kodėl katalikų savaitraščiai (America, The Commonweal ir kt.) atvirai kalba apie „protestantinę” Ameriką, kur daugeriopumas pradedama laikyti esmine amerikiečių žyme. Tik ar ta pakanta užtenkamos apimties, niekas nežino.
Antanas Musteikis
