Trečioji jėga reiškiasi
Akademinis jaunimas vis labiau išsiveržia iš savo organizacijų vidaus į viešąjį gyvenimą. Sekame jo pasireiškimų kryptį konkrečioje veikloje ir darome savus apibendrinimus. Prieš tuos apibendrinimus pateikiame čia savo bendradarbio A. Gečiausko rūpestingai suregistruotą vienerių metų organizacijų veiklos apžvalgą.
*
LIETUVIŲ STUDENTŲ SĄJUNGA
(1957.1.1 d. — 1958.1.1 d.)
Atvelykio metu Philadelphijoje buvo studijų dienos, kurių metu dr. V. Maciūnas, dr. A. Klimas ir A. Lukas skaitė paskaitas. Temos lietė lietuviškosios kultūros problemas.
Sudaromas pirmasis LITUANUS žurnalui remti komitetas. Komitetas veda vajų, norėdamas sudaryti stiprią finansinę bazę šiam žurnalui. Pertvarkomas LITUANUS redakcinis kolektyvas ir padidinamas žurnalo tiražas.
Jaunimo Kongresas, rengiamas kartu su Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygarda, įvyksta birželio 29 -30. Kongreso tikslas yra lietuvybės išlaikymas jaunimo tarpe. Paskaitas skaito A. Krikščiūnaitė, A. Vaškelis ir V. Adamkavičius.
Išleidžiamas studentijos jubilėjinis leidinys-metraštis “Dienos tarp dangoraižių”.
Padėkos Dienos savaitgaly, lapkričio 29 — gruodžio 1, New Yorke, Statler’io viešbutyje, įvyksta septintasis Liet. Stud. S-gos suvažiavimas. Dalyvauja suvažiavime 250 studentų, su įgaliojimais atstovauja arti 500 studentų. Rašyt. K. Ostrauskas savo paskaitoje nagrinėja profesinio ir bendrojo išsilavinimo reikalą. Dr. A. Vasys savo paskaitoje skatina gyvesnį susidomėjimą lituanistika.
Sąjungos suvažiavimą pirmą kartą Sąjungos istorijoje sveikina JAV prezidentas ir senatoriai — W. F. Knowland ir J. F. Kennedy.
Suvažiavimo metu Statlerio viešbutyje įvyksta “Lituanus” žurnalo ir jo darbuotoji] pagerbimo banketas. Jame dalyvauja per 450 svečių, kurių tarpe yra Lietuvos atstovas Wa-shingtone J. Rajeckas ir JAV delegacijos prie UNESCO pirmininkas dr. G. N. Schuster. Vaišių proga įteikiama Kanados studentų surinkta $1000 suma LITUANUS žurnalui, ir taip pat pranešama, jog dr. J. Kazickas ir dr. K. Valiūnas suteikia stipendijas visiems lietuviams studentams, studijuosiantiems Fordhamo universitete lituanistikos programą.
Svarbesnieji suvažiavimo nutarimai: — (1). Visi studentai individualiai skatinami jungtis JAV Lietuvių Bendruomenės darban. (2). Pasisakoma už LITUANUS žurnalo leidimą Liet. Stud. S-gos žinioje. (Buvo siūlymų žurnalo leidimą perduoti vyresniesiems. Iš neoficialių šaltinių teko patirti, jog Lietuvių Nepriklausomybės Talka siūlėsi žurnalą paimti).
Sudaromas jubilėjinės akcijos komitetas Chicagoje, kuris 40 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties proga įteiktų memorandumus lietuvių jaunimo vardu JT ir JAV vyriausybės pareigūnams.
Bendra Liet. Stud. S-gos veikla charakteringa tuo, kad bandoma išeiti iš parapijinės aplinkos ir stengiamasi Lietuvos bylą kelti smarkiau kitataučių tarpe. 1957-58 m. CV suorganizuoja stiprų užsienio skyrių, kuris savo įgaliotinius turi kiekviename Sąjungai priklausančiame skyriuje. Užsienio skyriaus valdyba užmezgia artimus santykius su United States National Students Association ir National Federation of Catholic College Students centro valdybomis. Užsienio skyriaus valdyba ima leisti aplinkraščius, nurodančius, kaip organizuoti radijo programas kitataučiams apie Lietuvą, kaip rašyti straipsnius į kitataučių spaudą, kaip įsijungti į laiškų akcijos darbą etc. Pasiekiama gražių rezultatų: — metų bėgyje kolegijose įsteigiama keletas Lithuanian Clubs, suorganizuojama keletas parodėlių, pravedama trejetas radijo pusvalandžių anglų kalba, ruošiami meno — literatūros vakarai LITUANUS paremti, sulaukiama ypatingai gražių atsiliepimų apie LITUANUS žurnalą iš kitataučių.
STUDENTŲ ATEITININKŲ SĄJUNGA
(1957. I. 1 d. — 1958.1. 1 d.)
Pirmąjį pusmeti SAS priklausantieji nariai nagrinėjo su visuomeniškumo principu susijusius klausimus, o antrąjį — katalikybės prasmę dvidešimtajam šimtmečiui.
Metų bėgyje Putname suruošiami antrieji ideologinio pasiruošimo kursai, kuriuose stengiamasi subrandinti visą eilę naujų ateitininkijos darbuotojų. Metų pabaigoje prie Philadelphijos ir prie Chicagos įvyksta tų ideologinio pasiruošimo kursų tęsinys — studijinės stovyklos.
Sąjungos suvažiavimas įvyksta pirmą kartą Manchesteryje, Mich., esančioje LRKF stovyklavietėje. Stovykla truko 11 d. Svarbesnieji suvažiavimo nutarimai: — (1). Pakartojama 1956 m. rezoliucija, išreiškusi studentų ateitininkų nusistatymą lietuvių politinių grupių atžvilgiu. Pareiškiamas nepasitenkinimas krikščioniškojo bloko politinių grupių tarpusavio santykiais ir jieškomi būdai bendradarbiavimui tarp jų pagerinti.
(2). Studentai at-kai įsijungia į Lietuvių Bendruomenės organizacinę sistemą draugovėmis —- seniūnijomis.
Organizacinėje plotmėje sušaukiamas draugovių valdybų suvažiavimas New Yorke, platinamas “Lithuania” albumas, plečiamas šalpos darbas, užmezgami artimi santykiai su Lietuvos Vyčiais, prisidedama prie Jaunimo Kongreso surengimo, talkininkaujama jubilėjinės akcijos jaunimo komitetui, rengiamos rekolekcijos, Kristaus Karaliaus šventės ir Šv. Tomo Akviniečio minėjimai (Pax Romana diena), meno-literatūros vakarai, informaciniai vakarai gimnazijas bebaigiantiesiems abiturientams, palaikomi santykiai su latvių “Dzintars” ir ukrainiečių “Obnova”.
Tarptautinėje plotmėje aktyviai reikštasi Pax Romanoje. SAS delegatai dalyvavo dviejuose regionaliniuose suvažiavimuose Ottawoje, Pax Romanos studijų dienose prie Bostono ir San Salvadore įvykusiame Interfederal Assembly suvažiavime. Pastarajame lietuviams teko garbė — kaip vienetui SAS leista išstatyti savo kandidatą į Directing Committee 1958 m. suvažiavime.
1957 m. gruodžio 28-29 d.d. SAS iniciatyva New Yorke sušaukiamas egzilų katalikų studentų federacijų, priklausančių Pax Romanai, suvažiavimas. Nusprendžiama įsteigti Pax Romana egzilų komisiją. Komisijai dabartiniu metu priklauso 12 tautų, ir jai pirmininkauja lietuvis dr. V. Vygantas.
1957 m. bėgyje įsisteigia nauji SAS skyriai Waterburyje ir Los Angeles.
LIETUVIŲ STUDENTŲ SANTARA
Narių saviaukla, mano nuomone, Santara mažiau domisi. Veikiama tikslu pasiekti plačiąją lietuviškąją visuomenę. Tai atliekama rengiant lietuviškųjų seminarų ciklus, pavadintus “Gyvuoju lietuvybės mėnesiu”, suruošiant jaunųjų dailininkų parodą, rūpinantis jaunųjų rašytojų kūrybos leidimu (pav., K. Ostrausko drama “Kanarėlė”).
Organizacinėje srityje suruošta metų bėgyje keletas studijų dienų, leistas savo nariams biuletenis, sušauktas suvažiavimas Sodus, Mich., ir keletą dienų prieš suvažiavimą vadovų paruošiamieji kursai toj pačioj vietovėje. Išleistas Santaros metraštis, vesti santariečių skyriai keliuose laikraščiuose. Paskaitų temos dažniausiai lietė liberalizmo problemas.
Politinėje srityje jieškota vidurio lietuvių politinių grupių vienybės. Tam tikslui santariečiai ėmėsi iniciatyvos organizuoti tų liberalinių grupių pasitarimą.
Tarptautinėje plotmėje santariečių organizacija nepasireiškia. Bandyta surinkti visa bibliografinė medžiaga apie Lietuvą JAV bibliotekose ir, ją sutvarkius, išleisti leidinį — savotišką katalogą. Šis darbas dar nepabaigtas.
(Apie skautus akademikus, kurie kelerių metų bėgy padarė gražios pažangos, apžvalgą pateiksim kitame nr. Red.)
IDEOLOGINIŲ ORGANIZACIJŲ SUGYVENIMAS
Nuolatinis ryšys tarp ideologinių organizacijų vadovybių nėra palaikomas. Kiekvienos organizacijos nariai veikia individualiai Liet. Stud. S-gos rėmuose ir čia bando retkarčiais pravesti savo grupės “politinius” tikslus. Ypač tai ryšku prieš rinkimus ir kelioliką savaičių po jų. Po to viskas aprimsta, ir atsidedama Liet. Stud. S-gos darbui.
Pereitais metais, rodos, tik du kartu buvo susirinkę pasitarti trijų studentiškųjų ideologinių organizacijų CV pirmininkai. Viename buvo aptartas jaunimo organizacijų komiteto (nuolatinio!) sudarymas. Tuo tarpu ši idėja buvo nuslopinta, nors organizacijų pirmininkai jai ir buvo pritarę.
Antrasis pirmininkų pasitarimas jau įvyko metų gale, ir jame buvo sutarta suruošti jaunimo vasario 16 d. minėjimą Chicagoje ir įsteigtas jubilėjinės akcijos jaunimo komitetas.
Paminėtina SAS iniciatyva vasaros stovykloje suruoštos Jaunimo Susiartinimo Dienos. Dalyvavo ateitininkai, skautai, santariečiai. Organizacijų atstovai supažindino su savo organizacijomis, painformavo apie organizacijos pažiūrą į Kristaus mokslą, pakritikavo kitas ideologines organizacijas. Viskas praėjo tikrai draugiška nuotaika.
Trumpai būtų galima išsireikšti, kad ideologinės organizacijos tarp savęs mažai bendradarbiauja. Bendradarbiaujama tada, kada reikalas liečia Lietuvos reikalus.
STUDENTIJA GENERACIJŲ EILĖJE
Dabartinį akademinį jaunimą galima jau vadinti “trečiąja jėga” mūsų gyvosios visuomenės eilėse. Ir tai jau ne potencialia, bet aktyvia, atėjusia į viešąjį gyvenimą ir jį veikiančia.
“Pirmosios jėgos” branduolys yra generacija, kuri pajėgiausiai reiškėsi demokratinių laikų Lietuvoje; antroji, kuri išaugo ir virto jėga autoritetinio režimo laikais; trečioji, apie kurią kalbame, jau tremties padaras.
Skirtingais laikais augusios, tos jėgos turi skirtingų psichologinių nusiteikimų, skirtingose darbo srityse su ypatingu pamėgimu reiškiasi, yra skirtingų metodų bei taktikos santykiuose su kitais. Tačiau nė vienai negalima paneigti patriotizmo, su kuriuo jų žmonės imasi atlikti savo uždavinius tautos gyvenime.
Pirmoji jėga davė savanorius nepriklausomybės kovoms; antroji davė dešimtimis tūkstančių laisvės kovotojų prieš okupantus; trečiai jėgai tokis kovos reikalas dar prieš akis.
Pirmoji jėga organizaciniu atžvilgiu susiklostė politiniais susigrupavimais; antroji jėga rezistencinėmis organizacijomis; trečioji — dar ateitis parodys, ar ji mėgins prisiimti pirmosios ar antrosios formas ar dar naujesnių jieškoti.
Pirmoji jėga dabarties veikime jau pailso; antroji tebekovoja; trečioji kaip tik dabar ima veržtis į gyvenimą.
Pirmosios mentalitetui, jos gyvenamų idėjų ratui, grėsė pavojus sustingti gyvenimo ir galvojimo kategorijose, kurios buvo susidariusios ligi 1926; antrajai gresia pavojus ribotis kategorijomis tos kovos, kurią jie savo krašte paliko 1944; trečiajai gresia pavojus pakibti be atramos tarp dviejų plotmių, tarp idealinės Lietuvos ir realinės Amerikos ir prarasti interesą, rūpestį ir pareigos pajautimą visuomeniniam, tautiniam interesui.
Norint išvengti klaidžiojimo šalia gyvenimo realybės, taip pat norint išvengti trinties tarp tą trejopų lietuviškojo gyvenimo jėgų, praverčia galimai arčiau įsijausti į kiekvienos jų dvasią. Studentų suvažiavimai paryškino tos trečiosios jėgos veidą. Tvirtinama, kad suvažiavimuose dažnai dar reiškėsi organizatorių neįgudimas valdyti organizacinį aparatą, kurio dėka suvažiavimas turi veikti kaip laikrodžio mechanizmas. Reiškęsi tam tikrų netaktų, manifestuojant savo santykius su kitomis lietuviško gyvenimo jėgomis. Iš kitos pusės studentija demonstravo didesnius polėkius, kuriais sugebėjo sudominti visuomenę; demonstravo, kad tebeturi gyvą lietuviško bendruomenės reikalingumo pajautimą — lietuviškos, ne kitokios, studentijos susitikimo ir bendravimo reikalas tebėra gyvas ir dinamiškas. Savo galvojime ji teberodė rūpestį ir sentimentą pavergtam kraštui, ištremtam lietuviui ir jautė reikalą kovoti už jų laisvę. Kalbose reiškėsi idealistinis polėkis išlaikyti savyje lietuvybę, o idealistiniai polėkiai yra iš viso pagrindinė prielaida tautos gyvybei ir pažangai. Kalbose kartojamos “aukos” reikalas turėjo reikšti norą priešintis gyvenimo rutinai, traukiančiai į patogumus ir žudančiai netgi didžias tautas. Kol aukos reikalo pajautimas bus gyvas ir reikšis bent mažais darbais, pareigos savanorišku prisiėmimu, jaunimas bus avangarde ne tik savo tautinių reikalų, bet ir dabar gyvenamo krašto, nes šio krašto likimas priklausys taip pat nuo to, kiek jis turės asmenų, kurie norės aukotis ir pavojaus momentą.
Tokis įspūdis paliko iš to jaunimo, kurį teko stebėti darbuose, šiuo metu. Tie, kurie čia reiškėsi, retai kuris judino savyje klausimą: kam jam reikia išlikti lietuviu. Jiems tai aksioma. Belieka jiems jieškoti tik priemonių, kaip lietuviu geriau išlikti. Bet ateina “ketvirtoji jėga”, kuriai tas klausimas kils su visu aštrumu. Padėti tai “ketvirtajai kartai” šį kankinantį klausimą išspręsti jau bus vienas iš pagrindinių dabartinės “trečiosios jėgos” uždavinių (J. B.).
