Vietoj rezoliucijų
Europos LF bičiulių 1955 m. rugpiūčio 1-7 d. pravestoje studijų savaitėje, išklausius paskaitų ir jas apsvarsčius, išryškėjo šios pagrindinės mintys:
1.
Tremties įprasminimo rūpestis įpareigoja realiai svarstyti tremties uždavinius, atsižvelgiant į lietuvių tautos praeityje sukauptą patirtį, į esamą padėtį tėvynėje ir tremties sąlygas. Realių svarstymų šviesoje turi būti planuojama visa tremties veikla. Mūsų veiksniai akivaizdoje nusitęsiančios tremties turi neatidėliotinai paruošti planus trims-keturiems penkmečiams ir veikliai vadovauti jų vykdymui.
2.
Lietuvis, per šimtmečius kovodamas už laisvę su priespauda, parodė nepaprastą pasipriešinimo valią. Iš kitos pusės, patekęs į švelnesnes aplinkybes, kai priespauda jo tiesiogiai nevaržo, jis leidžia atslūgti pasipriešinimo valiai, tampa perdaug nuolaidus, net greitas pasiduoti svetimoms įtakoms. Tremties gyvenimo patogumai ypač žalojamai veikia jo būdą. Todėl kiekviena lietuviškoji veikla tremtyje turi būti sąmoningai energingomis pastangomis kreipiama į pasipriešinimą tremties dvasiai.
3.
Sėkminga pasipriešinimo kova tremties dvasiai reikalauja į kylančius pavojus atsakyti pozityviais kūrybiniais darbais. Prieš tremties pagundą bėgti nuo organizacijų ir visuomeninių reikalų, reikia puoselėti bei ugdyti nusiteikimą sielotis visuomeniniais reikalais, stiprinti organizacinius ryšius. Keliant organizacinio pareigingumo, susiklausymo ir drausmingumo reikalą, betgi neturi būti pamirštamas vyriausias organizacijos veiklos tikslas: išlaikyti gyvą ir kuriantį asmenį tremtyje.
4.
Laisvojo pasaulio lietuviai privalo ne tik išlaikyti lietuvybę, bet ir ją praturtinti, kurdami naujas tautinės kultūros vertybes, tradicijas, papročius. Ypač pageidautina, kad rašytojai savo kūryboj nevengtų bendrai žmogiškų temų ir universalinių dabarties klausimų, išreikštų originaline forma pagal autorių individualybes. Tik šitokia kryptim pasukta kūryba tebus suprantama tremty augančiam lietuvių jaunimui bei svetimiesiems ir atsvers standartizuotą politiškai didaktinę lietuvių literatūrą, kuri dabar okupuotoj tėvynėj gaminama pagal marksistinės teorijos principus ir komunistų partijos nurodymus.
5.
Šitokios literatūros atsilikimui suprasti ir apskritai komunistinei kultūrai bei komunistų veiklai blaiviai vertinti, lietuviams šviesuoliams reikia gerai susipažinti su marksizmo-leninizmo teorija. Tai reikalinga ir norint taikliai reaguoti į komunistų veiklą savo aplinkoje ir išlaikyti dvasinį ryšį su tautiečiais tėvynėje.
6.
Akivaizdoje tėvynėj kovos, nukreiptos prieš krikščioniškąsias vertybes, laisvojo pasaulio lietuviai turi giliau įsisąmoninti krikščioniškuosius principus, jais persunkti savo asmenį reiškimąsi viešajame gyvenime ir drauge vertinti antikrikščionišką akciją, kaip vieną talkininkavimo būdų pagrindiniam lietuvių tautos ir laisvosios žmonijos priešui — komunizmui.
