JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS
JURGIS KRIKŠČIŪNAS (KRIŠČIŪNAS)-RIMVYDAS gimė 1919 m. Samaroje (Rusija). 1921 m. Krikščiūnų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtinėje – Marijampolės apskr..
Pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu J. Krikščiūnas priklausė pogrindinei jaunimo organizacijai, o prasidėjus karui, aktyviai dalyvavo Birželio sukilime. 1945 m. pavasarį Jurgis susisiekė su Prienų krašto partizanais ir jau metų pabaigoje partizanavo Balbieriškio ir Ūtos apylinkėse. 1946 m. vasarą vadovavo Dainavos apygardos Mindaugo grupės partizanams, vėliau buvo paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku, apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininku.
1947 m. pradžioje pradėjo rengtis kelionei per „geležinę uždangą“. Tam buvo pasirinktas neatsitiktinai: kalbėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.1947 m. gegužės 12 d. J. Krikščiūnas-Rimvydas ir Juozas Lukša-Skirmantas, lydimi Tauro apygardos partizanų, perėjo Lietuvos–Lenkijos sieną. Gdynėje susitiko su rezistencijos atstovais iš Vakarų ir atkūrę pogrindžio ryšius grįžo į Lietuvą. 1947 m. liepos mėn. buvo paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku. J. Krikščiūnas aktyviai bendradarbiavo pogrindžio spaudoje: rašė straipsnius, rūpinosi spaudos reikmenimis, jos platinimu. Kautynėse buvo du kartus sužeistas.
Antrą kartą Rimvydas perėjo sieną 1949 m. pavasarį. Jis turėjo informuoti Vakarus apie Vyriausiosios partizanų vadovybės sukūrimą ir padėtį Lietuvoje. Į Vakarus vežėsi daug partizanų surinktos ir jo sutvarkytos medžiagos apie sovietų vykdomas represijas. Tačiau sunkiai surinkta medžiaga pakeliui į Varšuvą dingo. Juozas Lukša-Skirmantas, tuo metu jau buvęs Vakaruose, per ryšininkus prašė Rimvydą grįžti į Lietuvą ir pamėginti bent iš atminties atkurti šią medžiagą ir atvežti ją į Prancūziją. J. Krikščiūnas šį pavedimą kuo sąžiningiausiai atliko. Viską sutvarkęs iš Lenkijos pogrindžio ryšio kanalais medžiagą persiuntė Skirmantui. Tai buvo pirmosios objektyvios žinios iš okupuotos Lietuvos, pasiekusios laisvąjį pasaulį (be Skirmanto atsivežtos medžiagos). Pats Rimvydas vykti iš Lenkijos toliau į Vakarus nesiryžo manydamas, kad yra provokuojamas čekistų. 1949 m. gruodžio 15 d. J. Krikščiūnas-Rimvydas su partizanu Vytautu Prabuliu-Žaibu žuvo Lenkijoje prie Punsko, Šlynakiemio kaime. Jam tebuvo 30 metų…
Paminklas J. Krikščiūno žuvimo vietoje Šlynakiemyje
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybės aktu Nr. 4 J. Krikščiūnui-Rimvydui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis. 1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Nr. 5 jis apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), kartu suteikiant laisvės kovotojo Karžygio garbės vardą.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
Aldona Vilutienė
